Antanas Maceina: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 25:
([[1928]] m. - [[1932]] m.) Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo filosofiją ir pedagogiką. Studijuodamas [[1930]] m. pirmininkavo [[Ateitininkai|Ateitininkų]] meno draugijai „Šatrija“. ([[1932]] m. – [[1935]] m.) studijas gilino Levine, Fribūre, Strasbūre ir Briuselyje. ([[1935]] m. - [[1943]] m.) dėstė Kauno universitete. [[1934]] m. apgynė disertaciją filosofijos daktaro laipsniui, [[1935]] m. habilitacinį darbą „Ugdomasis veikimas“. Prasidėjus [[Sovietai|sovietinei]] okupacijai [[1940]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], dalyvavo [[LAF]]'o veikloje [[Berlynas|Berlyne]].
Po [[1941]] m. [[birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]], įsitraukė į akademinę veiklą, tapo
[[1944]] m. pasitraukė į [[Vakarų Europa|Vakarų Europą]]. Nuo [[1949]] m. gyveno [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Freiburgas|Freiburgo]], vėliau [[Miunsteris|Miunsterio]] universitetuose dėstė filosofines disciplinas, vadovavo emigrantų [[ateitininkas|ateitininkų]] sąjungai. Emigracijoje A. Maceina daugiau tyrinėjo plačiai suprastas religijos filosofijos problemas, buvo ne tik filosofas, bet ir [[poetas|poetas]], eilėraščius pasirašinėjo Antano Jomanto slapyvardžiu. Antanas Maceina mirė [[1987]] m. [[Miunsteris|Miunsteryje]], palaidotas Brebesdorfo kaimelio kapinaitėse.
Eilutė 39:
== A.Maceinos filosofavimo pradžia ==
[[Vaizdas:A.Maceina_ir_Henrikas_Nagys.jpg|right|160px|]]
A.Maceinos filosofija prasideda nuo ankstyvo susidūrimo su nelaimėmis, kada jis pradeda kelti klausimus, kurie yra vis naujų klausimų pradžia. Stipriai išgyvendamas ankstyvą motinos mirtį, tėvo antrąsias vedybas, ankstyvą išvykimą iš namų, nuolat lydinčią vienatvę, pašalinimą iš [[seminarija|seminarijos]], nors joje jis mokėsi vienais penketais, klausimo sprendimą, ką pasirinkti - [[pasaulietis|pasauliečio]] ar [[kunigas|kunigo]] gyvenimą, norėdamas susivokti, kas atsiitiko, jis pirmiausia ir ima klausinėti, bandydamas išsiaiškinti tų nuolat jį lydėjusių nelaimių priežastis. Įstojus į kunigų seminariją tas klausinėjimas tapo nuolatine būsena, nes „neklausinėti jis jau nebegalėjo“.
Maceinos kūryboje ryškus du tarpsniai: iki [[nepriklausomybe|nepriklausomybės]] netekimo ir jos netekus. Iš pradžių mąstytojo dėmesį patraukė [[kultūrologija|kultūrologija]] ir [[socialinis|socialiniai]] klausimai, vėliau – žmogiškoji būtis.
A.Maceinos kūryba kyla iš pačios būties gelmių, ir jo kūrybinio pašaukimo būtų neįmanoma paaiškinti nesiremiant Dievu. Dievas, savo Kūrybos metu, apsireiškė žmoguje, kaip viename iš tobuliausių savo kūrinių, kurioje įsispaudusios Kūrėjo pėdos. A. Maceina sugebėjo pateisinti savo mintis, visą savo gyvenimą atiduodavęs kūrybai, savo kūryba palietęs daugybę gyvenimo sričių – kūrė tautinę mokyklą, idealios šeimos ir valstybės pagrindus, lietuviškąją kultūrą, [[poezija|poeziją]], savitą [[filosofija|filosofiją]].
== Antano Maceinos veikalai ==
| |||