Vincas Grybas: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 916 pridėta baitų ,  prieš 11 metų
infol.,com.,iw
S
(infol.,com.,iw)
{{Žmogaus biografija
'''Vincas Grybas''' ([[1890]] m. [[spalio 3]] d. [[Peleniai (Šakiai)|Peleniuose]], [[Šakių rajonas|Šakių raj.]] – [[1941]] m. [[liepos 3]] d. nužudytas [[Rotuliai|Rotuliuose]] prie [[Jurbarkas|Jurbarko]]) – [[Lietuviai|lietuvių]] skulptorius, [[Politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų.
| fonas = culture
| vardas = Vincas Grybas
| paveikslėlis = Vytautas 2006 07 09.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = Paminklas Vytautui Kaune
| paveikslėlio dydis = 150px
| gimimo data = {{Gimė|1890|10|3}}
| gimimo vieta = [[Peleniai (Šakiai)|Peleniai]], [[Šakių rajonas]]
| mirties data = {{Mirė|1941|7|3|1890|10|3}}
| mirties vieta = [[Rotuliai]], [[Jurbarko rajonas]]
| tautybė =
| sutuoktinis =
| tėvas =
| motina =
| vaikai = Gediminas, Rasa
<!-- Veikla -->
| veikla = dailininkas, skulptorius, visuomenės veikėjas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
 
'''Vincas Grybas''' ([[1890]] m. [[spalio 3]] d. [[Peleniai (Šakiai)|Peleniuose]], [[Šakių rajonas|Šakių raj.]] – [[1941]] m. [[liepos 3]] d. nužudytas [[Rotuliai|Rotuliuose]] prie [[Jurbarkas|Jurbarko]]) – [[Lietuviai|lietuvių]] skulptorius, [[Politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių [[XX a.]] pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų.
== Biografija ==
 
== Biografija ==
[[1896]]–[[1898]] m. mokėsi [[Lukšiai|Lukšių]] pradinėje mokykloje. [[1904]]–[[1910]] m. mokėsi privačioje [[Varšuva|Varšuvos]] dailės mokykloje, [[1910]]–1910–[[1914]] m. studijavo (su pertrauka) Varšuvos dailės mokykloje, pas skulptorių Pijų Velonskį.
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|I Pasauliniam karui]], 1914–[[1917]] m. buvo mobilizuotas į [[Rusija|Rusijos]] kariuomenę, įsitraukė į [[Revoliucija|revoliucinį]] judejimą. [[1919]] m. – [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] narys, savivaldybių organizatorius Šakių apskrityje, Šakių savivaldybės darbuotojasjudėjimą.
 
[[1918]] m. grįžo į Lietuvą, gyveno Misiūnų kaime netoli [[Ilguva|Ilguvos]]. [[1919]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] narys. [[1920]] m. [[kovo 1]] d. – [[1921]] m. [[liepos 15]] d. [[Šakių apskritis|Šakių apskrities]] valdybos pirmininkas. [[1922]]–[[1923]] m. vadovavo [[Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga|Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos]] valdybos Importo-eksporto skyriui.
[[1923]]–[[1925]] m. studijavo [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]] pas [[Kajetonas Sklėrius|Kajetoną Sklėrių]], [[1925]]–[[1928]] m. – [[Paryžius|Paryžiuje]], Grand Šomjero [[akademija|akademijoje]] pas Emilį Antuaną Burdelį, klausė paskaitų [[Sorbona|Sorbonoje]], Sevro dailiosios [[Keramika|keramikos]] institute.
 
1923–[[1925]] m. studijavo [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]] pas [[Kajetonas Sklėrius|Kajetoną Sklėrių]]. 1925–[[1928]] m. studijavo skulptūrą ir keramiką [[Paryžius|Paryžiuje]]: Didžiosios lūšnos akademijoje (''Académie de la Grande Cbaumière'') pas Emilį Antuaną Burdelį, Sevro taikomosios dailės aukštojoje mokykloje (''École nationale supérieure de ceramique'') ir Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje (''Conservatoire national des arts et métiers'').
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. [[1927]]–[[1928]] m. keliavo po [[Italija|Italiją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Austrija|Austriją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]].
 
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. [[1927]]–[[1928]]–1928 m. keliavo po [[Italija|Italiją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Austrija|Austriją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]].
Nuo [[1929]] m. gyveno Jurbarke, palaikė ryšius su [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] pogrindžio veikėjais. [[Rusija]]i užėmus Lietuvą [[1940]]–[[1941]] m. dalyvavo visuomeninėje veikloje.
 
1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Meškeliūnų kaime, [[Paežerėliai (Šakiai)|Paežerėliuose]]. Nuo [[1929]] m. gyveno Jurbarke. Buvusio dvaro pastatuose įsirengė gyvenamąjį namą, skulptūros dirbtuvę, liejyklą. Čia sukūrė žymiausius monumentalius paminklus: S.Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, V.Kudirkos, P.Vileišio. <ref>Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. - V.: Mintis, 1984. - 79-80 psl.</ref> Palaikė ryšius su [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] pogrindžio veikėjais. Prasidėjus sovietinei okupacijai, [[1940]]–[[1941]] m. aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje (ypač [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimo]] rinkimų kampanijoje). <ref>{{TLE|1}} - 657 psl.</ref>
== Darbai ==
[[Vaizdas:Kudirkos_paminklas.jpg|thumb|right|150px|Vinco Kudirkos paminklas Kudirkos Naumiestyje (skulpt. Vincas Grybas)]]
* [[1925]] m. – tvora su [[pelėda|pelėdomis]] ir vazomis buvusioje Kauno meno mokykloje,
* [[1928]]–[[1930]] m. – [[Simonas Daukantas|Simono Daukanto]] skulptūra [[Papilė]]je,
* [[1931]] m. – [[Vytautas|Vytauto Didžiojo]] paminklas Kaune (neišliko, atkurtas [[1991]] m. prie [[Kauno miesto savivaldybė]]s pastato),
* [[1931]] m. – Simono Daukanto, [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] portretai,
* [[1934]] m. – paminklas [[Vincas Kudirka|Vincui Kudirkai]] – [[Kudirkos Naumiestis|Kudirkos Naumiestyje]],
* [[1934]] m. – „Žemaičio” skulptūra [[Raseiniai|Raseiniuose]],
* [[1934]] m. – [[Povilas Matulionis|Povilo Matulionio]] paminklinė lenta [[Dotnuva|Dotnuvoje]],
* Sukūrė nemažai biustų, antkapinių paminklų, medalių, bareljefų, medaljonų.
 
== DarbaiKūryba ==
[[Vaizdas:Kudirkos_paminklasKudirkos paminklas.jpg|thumb|right|150px|Vinco Kudirkos paminklas Kudirkos Naumiestyje (skulpt. Vincas Grybas)]]
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. Kūriniams būdingas romantinis pakilumas (paminklai), psichologiškumas (portretai), apibendrintos realistinės formos, kai kada dekoratyvi stilizacija.
 
Žymiausi kūriniai:
* [[1925]] m. – tvora su [[pelėda|pelėdomis]] ir vazomis buvusioje Kauno meno mokykloje,
* [[1928]]–1928–[[1930]] m. – [[Simonas Daukantas|Simono Daukanto]] skulptūra [[Papilė]]je,
* [[1931]] m. – [[Vytautas|Vytauto Didžiojo]] paminklas Kaune (neišliko, atkurtas [[1991]] m. prie [[Kauno miesto savivaldybė]]s pastato),
* [[1931]] m. – Simono Daukanto, [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] portretai,
* [[1934]] m. – paminklas [[Vincas Kudirka|Vincui Kudirkai]] – [[Kudirkos Naumiestis|Kudirkos Naumiestyje]],
* [[1934]] m. – „Žemaičio” skulptūra [[Raseiniai|Raseiniuose]],
* [[1934]] m. – [[Povilas Matulionis|Povilo Matulionio]] paminklinė lenta [[Dotnuva|Dotnuvoje]],
* Sukūrė nemažai biustų, antkapinių paminklų, medalių, bareljefų, medaljonų.
 
== Atminimo įamžinimas ==
[[1947]] m. Jurbarke įkurtas kraštotyros muziejus. [[1960]] m., išplėtus skulptoriaus darbų ekspoziciją, muziejui suteiktas V.Grybo memorialinio muziejaus pavadinimas. Pirmajame pastato aukšte eksponuojamos su skulptoriaus gyvenimu susijusios nuotraukos, dokumentai, asmeniniai daiktai, baldai, liaudies meno rinkinys. Antrajame aukšte veikia liaudies menininkės miniatiūrų meistrės [[Lidija Meškaitytė|Lidijos Meškaitytės]] akvarelių paroda.
 
[[1960]] m. [[Lukšių Vinco Grybo vidurinė mokykla|Lukšių vidurinei mokyklai]] suteiktas Vinco Grybo vardas.
 
== Literatūra ==
*Vincas Grybas: gyvenimo ir kūrybos drama / Nijolė Tumėnienė. - V.: Lietuvos dailės muziejus, 2004. - 191 p.: iliustr. - ISBN 9986-669-35-9
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Nuorodos ==
{{commonscat}}
*[http://www.muziejai.lt/Jurbarkas/VGrybo_memo_muziejus.htm V.Grybo memorialinis muziejus]
*[http://www.muziejai.lt/prev_vers/Jurbarkas/grybo_virtuali_paroda.htm Virtuali paroda]
 
{{DEFAULTSORT:Grybas, Vincas}}
[[Kategorija:Lietuvos skulptoriai|Grybas, Vincas]]
 
[[en:Vincas Grybas]]
23 503

pakeitimai