Internetinis radijas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Ankstyvaisiais '''2000'''–aisiais metais daugelis klausytojų savo mėgstamiausias [[radijo stotis]] pradėjo pasiekti per internetą. Vis dėlto dideli [[Autorių teisė|autorinių teisių]] mokesčiai apmažino internetinių radijo stočių muzikos tėkmę, jų skaičius mažėjo ir internetinio radijo ateitis pradėjo kelti abejonių.

 

Kiek sušvelninti situacijai buvo priimtas JAV kongreso „Mažasis internetinių transliuotojų susitarimo aktas“, turėjęs sumažinti didžiulius [[honoraras|honorarus]] autorinių teisių gynėjams. Buvo sugalvota sušvelninti mokesčių apkrovą ateities [[žiniasklaida]]i. Mokesčių normas '''1998''' m. nustatė „Skaitmeninio tūkstantmečio saugomų autorių teisių aktas“, kuris privertė daugelį radijo transliuotojų – tiek komercinių, tiek nekomercinių permąstyti planus transliuoti internete. Tų svarstymų metu radijo industrijos leidėjas Eric‘as Rhoads‘as pastebėjo: „Esant dabartiniams mokesčiams, ekonomika visai nekelia jokių jausmų tam, kuris siekia iš šito daryti verslą. Jeigu Kongresas neįsikiš ir nepakeis nieko, RIAA <ref>RIAA (''Recording Industry Association of America'') – Amerikos leidybinių įrašų asociacija, sauganti ir ginanti autorines teises. </ref> mokesčiai, kurie yra neracionalūs, galutinai nužudys muzikinę internetinio radijo pusę.“

 

Nepaisant suirutės atsiradusios iš „mokėk už grojimą“ klausimo, dauguma transliuotojų jautė, kad yra labai svarbu išlaikyti tinklalapio laikyseną, jei net reiktų transliuoti programas be muzikos. Buvo manoma, jog radijo stotys transliuojančios žinias, sportą, pokalbių laidas ir kitas programų tinklelio dalis be muzikos gali išliki internetinio transliavimo versle. Išlaikant tinklalapį reklaminiais tikslais, be muzikos transliavimo, buvo suprantamas kaip įdėtų pastangų vertas laimėjimas. Jay Williams Jaunesnysis komentavo šią situacija: „Pradinėje www.xxx.com bangos bume, radijo stotys skubėjo kurti tinklalapius, kuriuose būtų radijo stotis, muzika ir vietinės reikšmės įvykių naujienos bei reklaminiai skelbimai. Po to, kai interneto bumas išnyko kažkur 2001 metais, daugelis radijo stočių sustabdė muzikinį srautą ir dauguma tokių radijo tinklalapių nusilpo. Stočių tinklalapiai vis dar suvokiami kaip svarbūs, ir internetinis transliavimas yra laikomas kritiška, pridėtine platinimo platforma paprastoms FM/AM radijo stotims. Kuomet visos šalies bei regionų reklamos užsakovai reikalavo, jog tinklalapiai būtų dalis radijo investicijos, pačios radijo stotys išmoko pasinaudoti teikiamais tinklalapių privalumais, siejant programavimą bei informaciją skirtą platinimui. Radijo stočių tinklalapiai klausytojams gali suteikti tiesiogią bei greitą prieigą prie radijo personalijų bei galimybę atlikti greitą klausytojų apklausą, taip gerinant ryšį tiek su auditorija, tiek su ištransliuojamu produktu.“

 

Šiandieninės radijo stotys toliau naudoja internetinę prieigą, kaip labai perspektyvų priedą prie savo gyvai transliuojamų signalų, ypač populiarinimo ir klausytojų apklausų tikslais. Interaktyvus radijo transliuotojų gausa didėja, nes transliuoti internetu savo radiją turi bet kas, kas turi kompiuterį su tinkama operacine sistema. Interneto šifravimo įrenginio pagalba namų vartotojai gali transliuoti garsą tarptautinei auditorijai. Ši perspektyvi galimybė priverčia radijo stočių vadovus dūsauti, nes jie kaskart pralaimi konkurencinėje kovoje su naujomis technologijų suteikiamomis galimybėmis.