Perkamosios galios paritetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Perkamosios galios paritetas rodo, kiek konkrečios [[šalis|šalies]] valiutų vienetų reikia, kad būtų galima įsigyti tą patį [[prekė|prekių]] ir [[paslauga|paslaugų]] rinkinį, kurį galima įsigyti už kitos šalies bazinės [[valiuta|valiutos]] vienetą arba už šalių grupės bendros išvestinės valiutos vientą.

 

 

Perkamosios galios paritetas apskaičiuojamas kaip tam tikrų tarp šalių palyginamų [[prekė|prekių]] ir [[paslauga|paslaugų]] [[kaina|kaina]]kainų, išreikštų šalių nacionaline [[valiuta|valiuta]], santykių [[vidurkis]]. Iš pradžių perkamosios galios paritetas (t.y. kainų santykis) apskaičiuojamas kiekvienai prekei ar paslaugai, paskui pagal specialią metodiką išvedamas šių santykių vidurkis. Pvz., taikant perkamosios galios pariteto metodą, skaičiuojamas [[Big Mac indeksas]]. Lyginamos mėsainio kainos įvairiose šalyse.

Supriešinant šį apskaičiuotą valiutos kursą su [[rinka|rinkos]] kursu, būtina įvertinti visas perkamosios galios pariteto taikymo išlygas ir ribotumus; jis neįvertina [[paklausa|paklausos]] ir [[pasiūla|pasiūlos]] ypatumų ir skirtumų šalyse, neapima transportavimo išlaidų, kurios taip pat veikia kainą, ir netinka [[nekilnojamasis turtas|nekilnojamajam turtui]].

 

 

Perkamosios galios paritetas gali būti absoliutusis arba santykinis.