Bibliofilija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 15:
[[renesansas|Renesanso]] demokratizmas ir [[spauda|spaudos]] atsiradimas dar labiau paskatino skaityti ir rinkti knygas ir [[XVII a.]] prancūzų naujadaras bibliofilija vartotas kartu su "filobiblija", pagal anglų [[vyskupas|vyskupo]] [[R. de Bury]] knygą "Philobiblon", meilę knygoms, parašytą [[1345]] m.<ref>Richard de Bury. Philobiblon, Arba apie meilę knygoms. Vilnius, Baltos lankos. 2001, CXXVII, 23, [2] P.</ref>.<br />Nuo [[XVIII a.]] [[Vakarų Europa|V. Europoje]] galutinai susiformuoja bibliofilijos reiškinys kolekcionavimo pagrindu<ref> Bibliofilija praeityje ir dabar /Vladas Žukas Vilnius : Mokslas, 1979. P. 20; Prieš 1789 m. prancūzų revoliuciją bibliofilų rankose buvo apie 13 mln. tomų knygų</ref>, kuris [[XIX a.]] subrandino tikrąją bibliofiliją, tokią kaip dabar suprantama. XIX a. 2-oje pusėje bibliofilijos apraiškos paplito [[Lietuva|Lietuvoje]].<br />Itin suaktyvėjusi knygų, rankraščių kolekcionavimo veikla Europoje, o XIX a. 2-oje pusėje ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], skatino kurtis knygos mėgėjus į draugijas ir [[klubas|klubus]] . Pirmas pasaulyje bibliofilų klubas įkurtas [[1812]] m. [[Londonas|Londone]] Roxbourghe`o pavadinimu. Vėliau, [[1820]] m. susikūrė [[Prancūzija|Prancūzijos]] bibliofilų draugija (Société des Bibliophiles Français), [[1884]] m. įkurtas [[Niujorkas|Niujorko]] Grolier klubas. [[Italija|Italijoje]], [[Belgija|Belgijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Rusija|Rusijoje]] ir kitose šalyse kuriasi gausybė bibliofilų draugijų, bibliofilinių leidyklų; leidžiami bibliofiliniai periodiniai leidiniai, vyksta teorinės diskusijos, tarptautiniai kongresai. Pasekoje to, [[1963]] m. [[Barselona|Barselonoje]] susikuria Tarptautinė bibliofilų asociacija (International Association of Bibliophiles ) su būstine [[Paryžius|Paryžiuje]]. Žymesni bibliofiliniai [[žurnalas|žurnalai]](kai kurių leidyba nutraukta) būtų šie: vokiečių "Marginalien", anglų "The Book Collector", šveicarų "Librarium", italų "La Bibliofilia", prancūzų "Bulletin du Bibliophile", rusų "Невский библиофил"<ref>Lietuvos bibliotekos neprenumeruoja. Yra tik senesni rusiški žurnalai, keletas lenkiškų.</ref>.
== Bibliofilija Lietuvoje ==
Bibliofilijos ištakos Lietuvoje sietinos su [[Žygimantas Augustas|Žygimantu Augustu]] [[(1520 - 1572)]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] ir Lenkijos [[karalius|karaliumi]], bibliofilu, tikrąją prasme, kurio karališkoje bibliotekoje buvo virš 4 tūkst. knygų, puošniai įrištų su superekslibrisais. Prie bibliofilų priskiriamas vienas iš Lietuvių [[meninis stilius|grožinės literatūros]] pradininkų [[Venclovas Agripa]], LDK valstybės ir karinis veikėjas [[Albertas Goštautas]], [[Jonas Karolis Chodkevičius]] [[Lietuvos didysis etmonas]]; [[Sapiegos]], kurie sukaupė biblioteką vadinamą - Bibliotheca Sapiehana. Prie bibliofilų prisikiriami [[Martynas Mažvydas]], [[Mikalojus Daukša]] ir daugelis kitų iškilių Lietuvos žmonių. Tuo metu, knygas tvirtai ir meniškai įrišdavo, pažymėdavo rankraštiniais įrašais, kai kada su [[ekslibris|ekslibrisais]]. Su laiku knygų rinkinių daugėjo ir jau bibliofilija [[XVIII a.]] masiškai paplito ir netgi tapo savotiška Lietuvos didikų bei juos pamėgdžiojusių šlėktų ir miestiečių mada. [[XIX a.]] žinomi bibliofilai tai: [[Simonas Daukantas]], [[Dionizas Poška]], be abejonės, [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]] administratorius, [[Jonas Krizostomas Gintila]], kurio biblioteka [[Alsėdžiai|Alsėdžiuose]], buvo didžiausia ir vertingiausia Lietuvoje, manoma,virš 30 tūkst. knygų.<br />Karai, [[spaudos draudimas]] kiti politiniai įvykiai Lietuvos bibliofilijai padarė neatitaisomą žalą. Buvo konfiskuojamos knygos, naikinamos ištisos bibliofilinės kolekcijos. [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] bibliofilams labiau pasisekė. Šiame krašte veikia visas būrys knygos mylėtojų. Žymesni: [[Jonas Birškus]], [[Dovas Zaunius]], [[Vilius Gaigalaitis]], [[Enzys Jagomastas]], [[Ansas Bruožis]], [[J. Padagas]] ir kt. . [[XX a.]] pr. Lietuvos bibliofilijai būdingos tos pačios apraiškos kaip ir Europoje. Knygas imta žymėti nuosavybės antspaudais, įrašais. Po [[1918]] m., Lietuvoje susidaro geros sąlygos bibliofilijai vystytis ir [[1930]] m . įregistruojama pirmoji bibliofilinė draugija [[Kaunas|Kaune]], pasivadinusi " [[XXVII knygos mėgėjų draugija]]". Jos veikla rėmėsi prancūzišku bibliofilijos modeliu. Nariais buvo [[Juozas Tumas-Vaižgantas]], [[Paulius Galaunė]], [[Viktoras Cimakauskas]], [[Vytautas Steponitis]], vienintelė [[moteris]] [[Marija Urbšienė]], [[Petras Jakštas]], [[Biržiškos]] ir daug kitų knygos mėgėjų, kurie visomis išgalėmis stengėsi lietuviškąją knygą populiarinti, gražinti ir tyrinėti.<br />Antras skaudus bibliofilijai smūgis suduotas po [[1941]] m., kai sovietinis [[totalitarizmas|totalitarinis rėžimas]] nepripažino jokių "buržuazinių draugijų" ir vėl pasikartojo knygos naikinimas, konfiskavimas, bibliofilinių kolekcijų plėšimas. Imta teigti, kad socialistinėje visuomenėje knygos megėjas prieš "vakarų" atsiskyrėli, uždarą bibliofilų klubą, daug pranašesnis savo socialumu, kolektyviškumu. Pagal vieningą [[Maskva|Maskvos]] planą, kiekviename didesniame mieste, veikė knygos mėgėjų [[klubas|klubai]], būreliai, bibliofilų sekcijos prie kolekcionierių ratelių. Vienas tokių - penkių knygos mylėtojų klubas, įstaigtas [[1970]] m. Vilniuje. Stengtasi dar labiau organizuoti ir kontroliuoti bibliofilų veiklą ir tam, [[1974]] m. [[Vilnius|Vilniuje]], įsteigta Lietuvos knygų bičiulių draugija, nuo [[1989]] m. "Lietuvos knygos draugija". 8 - 9 deš. atsirado bibliofilijos tematiką gvildenančių straipsnių, pasisakymų, išleista keletas knygelių, periodiniame leidinyje "Knygotyra" imta populiarinti bibliofiliją. Knygos mėgėjų draugijų steigiasi ir kituose miestuose: [[Kaunas|Kaune]], [[Plungė|Plungėje]], [[Panevėžys|Panevėžyje]].<br />Atkūrus Nepriklausomybę Lietuvoje, bibliofilija atgimė iš naujo: atsikūria bibliofilų draugijos, knygynuose atsirandą bibliofilinių knygų, rengiamos parodos, konferencijos, pasisakymai spaudoje. Didelis pagyvėjimas įvyko [[2002]] metais, kai bibliofilijai buvo skirtas visas "Knygotyros" žurnalo 38 numeris, paskelbta mokslinių darbų bibliofilijos istorijos, teorijos, metodikos klausimais, Plungėje pradėtas leisti pirmas ir vienintelis bibliofilijai skirtas [[laikraštis]] "Žemaičių bibliofilas", jo iki [[2009]] m. pabaigos išleisti vos 5 numeriai. Bibliofilijos sklaida nebūtų tokia efektyvi be prof. [[Domas Kaunas|Domo Kauno]], bibliofilo, mokslininko, Mažosios Lietuvos knygos puoselėtojo pastangų; [[Kazys Varnelis|Kazio Varnelio]] - elitinio bibliofilo, kurio bibliofilinėi bibliotekai [[2003]] m. suteiktas muziejaus statusas; [[Vidmantas Staniulis|Vidmanto Staniulio]], [[Gintautas Tumpis|Gintauto Trumpio]] ir daugelio kitų bibliofilų - knygos mylėtojų.
== Lietuvos bibliofilų draugijos ==
Lietuvos knygos istorijoje, daugiau ar mažiau, reikšmingą bibiofilijai pėdsaką palieka trys draugijos: