Lietuvos TSR istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Marius E (aptarimas | indėlis)
Marius E (aptarimas | indėlis)
Eilutė 53:
Liepos 14 dieną rinkimai vyko labai vangiai, tad rinkimai pratęsti ir antrą dieną t.y. liepos 15 (nepriklausomybės laikotarpiu rinkimai irgi vyko dvi dienas). Oficialiais Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtais duomenimis rikimuose dalyvavo 1 386 600 piliečių (t.y. 95,51 proc.) turinčių balso teisę. Iš jų 99,19 proc. balsavo už Lietuvos darbo liaudies sąjungos kandidatus. Į seimą buvo išrinkta 39 Lietuvos Komunistų Partijos ir 40 nepartinių deputatų. Tokie ar panašūs "rinkimų" rezultatai buvo pateikiami visoje Sovietų Sąjungoje <ref> Lietuva 1940 - 1990: Okupuotos Lietuvos istorija. LGRTC, 2007 p. 85 </ref>.
 
Išrinkus seimą, komunistai Lietuvos miestuose ir miesteliuose pradėjo organizuoti mitingus reikalaujančius, kad Liaudies seimas paskelbtų Lietuvoje sovietų valdžią ir prijungtų šalį prie Sovietų Sąjungos. Liaudies seimas liepos 21 dieną susirinkęs į pirmą savo sesiją priėmė deklaracijas apie valstybinės santvarkos keitimą ir Lietuvos įstojimą į SSRS <ref> Tininis, Vytautas, Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. Enciklopedija, Vilnius, 1994 p. 14. </ref>. Lietuvoa buvo paskelbta Lietuvos Tarybų Socialistine Respublika (LTSR). Šios deklaracijos buvo neteisėtos ir pažeidė 1938 m. Lietuvos konstituciją. Taip jau gavosi, kad 1938 m. Lietuvos konstitucija buvo parengta Smetonos autoritarizmui plėtoti ir seimui ten nebuvo suteikta pakankamai galių spręsti tokius svarbius valstybinius klausimus. Ši konstitucija iki naujos priėmimo okupantų buvo naudojama pagrįsti "teisėtai" Lietuvos aneksijai <ref> Riomeris Mykolas, Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos, Vilnius, 1990 p. 467 </ref>. Aktai ne tik, kad buvo antikonstituciniai, bet ir priimti jie buvo pažeidžiant seimo darbo reglamentus, nes balsuojant salėje buvo pašalinių asmenų, nebuvo skaičiuojami balsavimo rezultatai.
 
Liepos 22 dieną Liaudies seimas paskelbė žemę esant visos tautos, o liepos 23 dieną priėmė bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo deklaraciją, išrinko konstitucijos rengimo komisiją, taip pat komisiją kuri buvo įgaliota perduoti SSRS Aukščiausiajai Tarybai deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS. Seimo aktai padiktuoti Sovietų Sąjungos smurto, suklastojo Lietuvos žmonių valią ir likvidavo Lietuvos valstybingumą. Tuo pat metu Lietuvos Respublikos pasiuntiniai esantys kitose valstybėse įteikė tų šalių vyriausybėms protesto notas, prašydami nepripažinti Lietuvos inkorporacijos į SSRS <ref> Tininis, Vytautas, Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. Enciklopedija, Vilnius, 1994 p. 15. </ref>.
 
== Naujosios (antrosios) sovietizacijos bruožai ==