Lietuvos medicinos biblioteka: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1941]] m. Vilniuje įkurta Valstybinė centrinė mokslinė medicinos biblioteka. [[1941]]–[[1944]] m. ji buvo uždaryta, [[1944]]–[[1952]] m. Valstybinė centrinė mokslinė medicinos biblioteka, [[1952]]–[[1990]] m. Valstybinė mokslinė medicinos biblioteka, nuo 1990 m. Lietuvos medicinos biblioteka. Pradinį fondą sudarė gydytojų dovanotos asmeninės bibliotekos. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] bibliotekos fondas buvo išgrobstytas ar sunaikintas. Nuo [[1945]] m. fondus papildė [[Kauno medicinos universitetas|Kauno medicinos instituto]], [[Maskva|Maskvos]], [[Charkovas|Charkovo]] ir tarybinių respublikų mokslinių medicinos ir mokslo tyrimų institutų bibliotekų dokumentai, asmeninės bibliotekos, kurias perdavė [[Vytautas Girdzijauskas]], [[Liubomiras Laucevičius (1905)|Liubomiras Laucevičius]], [[Tomas Kairiūkštis]], [[Chackelis Kibarskis]],[[ V. Šimkūnas]] ir kiti. [[1946]]–[[1951]] m. bibliotekos 11 000 užsienio medicinos knygų ir žurnalų paimta į uždarus specialiuosius fondus.

Nuo [[1993]] m. [[PSO|Pasaulinės sveikatos organizacijos]] (PSO) [[Europos]] regiono dokumentacijos centras, nuo [[1994]] m. [[PSO]] depozitinė [[biblioteka]]. Priklauso nuo [[2002]] m. [[Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija]]i. Turi 6 filialus: [[Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos]]e, Vilniaus universitetinėje vaikų, [[Panevėžys|Panevėžio]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] ligoninėse, [[Higienos institutas|Higienos institute]] ir [[VU|Vilniaus universiteto]] [[Onkologijos institutas|Onkologijos institute]].