Būstas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: en, fi, fr, sv |
red |
||
Eilutė 7:
Būsto tipas priklausė nuo gamtos sąlygų, socialinės struktūros ir kultūrinių tradicijų. Ankstyvojo [[paleolitas|paleolito]] žmonės dažniausiai gyveno kalnų urvuose ir olose. Paleolito ir [[mezolitas|mezolito]] būstai buvo [[palapinė]]s tipo, apskrito arba ovalaus plano. Manoma, kad jie nesiskyrė nuo dabartinių Šiaurės gyventojų palapinių (Sibiro tautų [[čiumas]], [[jaranga]], [[indėnai|indėnų]] [[vigvamas]], [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] stepių klajoklių [[jurta]]), buvo aukšti, smailūs, kūgio formos, su anga viršuje dūmams išeiti, daromi iš suremtų karčių ir aptempti kailiais. Jų kraštus apdėdavo akmenimis.
Europos ir Azijos miškų zonoje apskrito plano būstai jau paleolite pradėti statyti iš įvairaus tankumo statmenų šulų, kurie būdavo išpinti šakomis ir apkrėsti moliu, su viduryje išgrįsta aikštele židiniui. [[Arensburgo stovykla|Arensburgo stovykloje]] ([[Šlėzvigas-Holšteinas]]) rasti dviejų sujungtų būstų pamatai. Po paskutinio [[ledynmetis|ledynmečio]] pasaulio klimatui atšilus imta kurti sėslias gyvenvietes. Artimuosiuose Rytuose, pietryčių ir Vidurio Europoje neolito gyvenamieji pastatai dažniausiai keturkampiai, kartais su akmeniniais pamatais ([[Sesklas]], [[Tesalija]]), jų karkasai iš rąstų, sienos glaistytos moliu, stogai plokšti ([[
Azijos, pietvakarių Europos, Šiaurės [[Afrika|Afrikos]], Šiaurės Amerikos kalnuotose vietovėse būstai dažniausiai buvo statomi pakopomis vieni virš kitų. Rytų Europoje buvo paplitusios [[žeminė]]s ir pusiau žeminės. Vidurio ir Vakarų Europoje (ir [[Lietuva|Lietuvoje]]) statyti būstai buvo keturkampiai, 6-8 m ilgio, 4-6 m pločio, stulpinės konstrukcijos, su atviru židiniu prie angos ([[Tolkmicko gyvenvietė]], [[Lenkija]], [[Šventosios gyvenvietė]], [[Palangos gyvenvietė]]). Sienos darytos iš pavienių arba dvigubų kuolų eilių. Tarpai užpildyti gulsčiomis kartimis ir šakomis, samanomis. Stogas keturšlaitis arba dvišlaitis, rėmėsi į pėdžių eilę statinio viduje. Stogo paklotas darytas iš eglių mauknų, dengtas [[nendrė]]mis arba [[velėna]]. Drėgnose vietovėse asla buvo dengiama pušų žieve.
| |||