Informacijos laisvė Lietuvoje: Skirtumas tarp puslapio versijų

Informacijos laisvės sampratą reikėtų pradėti aiškinti nuo “informacijos” ir “laisvės” sąvokų apibrėžimų pateikimų įvairiuose žodynuose. Pirmiausia, Dabartinis lietuvių kalbos žodynas pateikia tokią “informacijos” sąvoką: “Informacija-tai žinios, paaiškinimai arba specialiai kaupiamos, laikomos ir perduodamos žinios” . Sinonimų žodynas “informacijos” sąvokai pakeisti pateikia “žinios” sąvoką, kuri tarsi patvirtina Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne pateiktos “informacijos” sąvokos apibrėžimo tikslingumą. Toliau analizuojant “informacijos” sąvokos reikšmę tikslingiausią jos variantą pateikia Tarptautinių žodžių žodynas, kuris informaciją apibrėžia taip: “<...>žinios perduodamos vienų asmenų kitiems žodžiu arba per spaudą, radiją, televiziją kitiems” . Šis apibrėžimas ne tik paaiškiną sąvoką, bet dar ir pateikia informacijos perdavimo būdus visuomenėje. Dabartinis lietuvių kalbos žodynas pateikia ir “laisvės” sąvoką, kuri skamba šitaip: “Laisvė-tai nebuvimas apribojimų, varžančių visuomenės politinį gyvenimą bei visuomenės ar atskiro jos nario veikimą, nepriklausymas” .

1.2 ===Apibrėžimas===

Toliau nagrinėdami informacijos laisvės sampratą, turime pateikti šios sąvokos teisinį apibrėžimą, kuris padėtų suvokti informacijos laisvės apsaugos svarbą šiuolaikinėje visuomenėje. Teisė į informaciją išsivystė iš saviraiškos laisvės. Saviraiškos laisvė apima tokius svarbius elementus kaip: asmens teisę turėti įsitikinimus ir išpažinti religiją, teisę neatsakinėti į klausimus, teisę bendrauti ir vienytis su kitais asmenimis, teisę laisvai keistis informacija bet kuriuo klausimu bei teisę gauti informaciją . Informacijos laisvė Visuomenės informavimo įstatyme yra suprantama kaip kiekvieno asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Ši teisė apima laisvę laikytis savo nuomonės, taip pat įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas . Šis apibrėžimas iš esmės atkartoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau-Konstitucija) antro skirsnio 25 straipsnyje įtvirtintus teisės į informaciją nuostatus, kuriame sako Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

1.3 ===Informacijos laisvės turinys===

Konstitucinio Teismo teisėjas E. Jarašiūnas savo straipsniuose taip pat bando atskleisti informacijos laisvės sampratą bei svarbą. Jo teigimu, teisė į informaciją dažniausiai traktuojama plačiąja prasme ir apima žodžio laisvę, laisvę turėti ir reikšti įsitikinimus, teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, spaudos ir kitų informacijos priemonių laisvę . Šitoks E. Jarašiūno pateiktas apibrėžimas pateikia plačiausią šios sąvokos sampratą, kurioje atskleidžiami ne tik pagrindiniai, bet ir papildomi šios konstitucinės teisės elementai. Anot E.Jarašiūno, prie pagrindinių arba esminių šios teisės elementų priskirtini informacijos ieškojimas, gavimas ir skleidimas, kurie sudaro subjektyviąją informacijos teisės formą. Vis dėlto autorius pabrėžia, jog informacijos laisvės įgyvendinimui yra svarbūs ir papildomi šios teisės elementai, tokie kaip: žiniasklaidos veikla, kritikos reiškimas, tikėjimo išpažinimas, meno ar mokslo kūrėjų laisvė. Pastarieji elementai yra suprantami kaip teisės į informaciją išraiškos objektyvioji forma, kurių įgyvendinimas yra būtinas demokratinės valstybės funkcionavimui .