|
=== Tarpukario Lietuva ===
Per vokiečių okupaciją [[1915]]-[[1918]] m. Lietuvos apskritys sudarė didesniąją [[Oberostas|Oberosto]] teritorijos dalį. Po karo [[Vilniaus kraštas]] priklausė [[Lenkija]]i, o [[Klaipėdos kraštas]] – [[Lietuva]]i. [[1919]] m. pradžioje Lietuvoje buvo šios31 apskritys:apskritis (išsamiau [[Lietuvos ATS/1919|čia]]). [[1919]] m. [[sausio 16]] d. išleistas cirkuliaras Nr. 1 „Dėl savivaldybių Lietuvoje“, kuris skelbė, kad visa Lietuva dalijama į apskritis, suformuojant 20 apskričių.
[[1930]] metais buvo 23 apskritys (kartu su 3 Klaipėdos krašto apskritimis, išsamiau [[Lietuvos ATS/1930|čia]]). Apskritys buvo labai nevienodo dydžio, pvz., [[Seinų apskritis|Seinų]] buvo 1100 km² ir 41 tūkst. gyventojų, tuo tarpu [[Šiaulių apskritis|Šiaulių]] – 4780 km² ir 191 tūkst. gyventojų. Apskritys suskirstytos į [[valsčius]]. Apskritį valdė apskrities viršininkas, vietos savivaldos organai – taryba ir apskrities valdyba, apskritis turėjo savo agronomą, žemėtvarkininką, akušerę, felčerį, gydytoją.
{| {{graži lentelė}}
|-
| '''Apskritis''' || '''Centras'''
|-
| [[Alytaus apskritis]] || [[Alytus]]
|-
| [[Joniškėlio apskritis]] || [[Joniškėlis]]
|-
| [[Kaišiadorių apskritis]] || [[Kaišiadorys]]
|-
| [[Kalvarijos apskritis]] || [[Kalvarija]]
|-
| [[Kauno apskritis]] || [[Kaunas]]
|-
| [[Kėdainių apskritis]] || [[Kėdainiai]]
|-
| [[Kretingos apskritis]] || [[Kretinga]]
|-
| [[Kupiškio apskritis]] || [[Kupiškis]]
|-
| [[Kuršėnų apskritis]] || [[Kuršėnai]]
|-
| [[Lazdijų apskritis]] || [[Lazdijai]]
|-
| [[Marijampolės apskritis]] || [[Marijampolė]]
|-
| [[Mažeikių apskritis]] || [[Mažeikiai]]
|-
| [[Molėtų apskritis]] || [[Molėtai]]
|-
| [[Naumiesčio apskritis]] || [[Kudirkos Naumiestis|Naumiestis]]
|-
| [[Panevėžio apskritis]] || [[Panevėžys]]
|-
| [[Raseinių apskritis]] || [[Raseiniai]]
|-
| [[Rokiškio apskritis]] || [[Rokiškis]]
|-
| [[Sedos apskritis]] || [[Seda]]
|-
| [[Skaudvilės apskritis]] || [[Skaudvilė]]
|-
| [[Šakių apskritis]] || [[Šakiai]]
|-
| [[Šiaulių apskritis]] || [[Šiauliai]]
|-
| [[Širvintų apskritis]] || [[Širvintos]]
|-
| [[Švenčionių apskritis]] || [[Švenčionys]]
|-
| [[Tauragės apskritis]] || [[Tauragė]]
|-
| [[Telšių apskritis]] || [[Telšiai]]
|-
| [[Trakų apskritis]] || [[Trakai]]
|-
| [[Ukmergės apskritis]] || [[Ukmergė]]
|-
| [[Utenos apskritis]] || [[Utena]]
|-
| [[Vėžaičių apskritis]] || [[Vėžaičiai]]
|-
| [[Vilkaviškio apskritis]] || [[Vilkaviškis]]
|-
| [[Zarasų apskritis]] || [[Zarasai]]
|}
[[1919]] m. [[sausio 16]] d. išleistas cirkuliaras Nr. 1 „Dėl savivaldybių Lietuvoje“, kuris skelbė, kad visa Lietuva dalijama į apskritis. [[1919]] m. Lietuvoje buvo 20 apskričių, [[1930]] metais buvo 23 apskritys (priskirtos ir [[Klaipėdos kr]]ašto 3 apskritys):
{| {{graži lentelė}}
|-
| '''Apskritis''' || '''Centras'''
|-
| [[Alytaus apskritis]] || [[Alytus]]
|-
| [[Biržų apskritis]] || [[Biržai]]
|-
| [[Kauno apskritis]] || [[Kaunas]]
|-
| [[Kėdainių apskritis]] || [[Kėdainiai]]
|-
| [[Klaipėdos apskritis]] || [[Klaipėda]]
|-
| [[Kretingos apskritis]] || [[Kretinga]]
|-
| [[Marijampolės apskritis]] || [[Marijampolė]]
|-
| [[Mažeikių apskritis]] || [[Mažeikiai]]
|-
| [[Pagėgių apskritis]] || [[Pagėgiai]]
|-
| [[Panevėžio apskritis]] || [[Panevėžys]]
|-
| [[Raseinių apskritis]] || [[Raseiniai]]
|-
| [[Rokiškio apskritis]] || [[Rokiškis]]
|-
| [[Seinų apskritis]] || [[Lazdijai]]
|-
| [[Šakių apskritis]] || [[Šakiai]]
|-
| [[Šiaulių apskritis]] || [[Šiauliai]]
|-
| [[Šilutės apskritis]] || [[Šilutė]]
|-
| [[Tauragės apskritis]] || [[Tauragė]]
|-
| [[Telšių apskritis]] || [[Telšiai]]
|-
| [[Trakų apskritis]] || [[Kaišiadorys]]
|-
| [[Ukmergės apskritis]] || [[Ukmergė]]
|-
| [[Utenos apskritis]] || [[Utena]]
|-
| [[Vilkaviškio apskritis]] || [[Vilkaviškis]]
|-
| [[Zarasų apskritis]] || [[Zarasai]]
|}
Apskritys buvo labai nevienodo dydžio, pvz., [[Seinų apskritis|Seinų]] buvo 1100 km² ir 41 tūkst. gyventojų, tuo tarpu [[Šiaulių apskritis|Šiaulių]] – 4780 km² ir 191 tūkst. gyventojų. Apskritys suskirstytos į [[valsčius]]. Apskritį valdė apskrities viršininkas, vietos savivaldos organai – taryba ir apskrities valdyba, apskritis turėjo savo agronomą, žemėtvarkininką, akušerę, felčerį, gydytoją.
=== Tarybinės apskritys ===
| 