Santo Domingo generalkapitonija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: es:Capitanía General de Santo Domingo, fr:Capitainerie générale de Saint-Domingue |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 24:
<br>Kitą dešimtmetį Karibų jūrą užplūdo anglų, prancūzų ir olandų piratai. 1541 m. imta statyti Santo Domingo gynybinę sieną, o jūrų kelionės imtos organizuoti gausiais, gerai ginkluotais karavanais. Havana, kuri buvo strategiškai patogesnėje vietoje, buvo pasirinkta kaip prekybinių laivų vilkstinių bazė. Tai sumenkino Santo Domingo kolonijos reikšmę.
<br>1564 m. žemės drebėjimas sugriovė du pagrindinius salos gilumos miestus ''Santiago de los Caballeros'' ir ''Concepción de la Vega''.
=== Kolonijos nykimas, prancūzų įsibrovimas ir Haičio revoliucija ===
Užkariavus Amerikos žemyno žemes Ispanjolos reikšmė ėmė sparčiai menkti. Daug ispanų kolonistų išvyko į Meksikos ir Peru sidabro kasyklas, o nauji kolonistai iš Ispanijos ėmė aplenkti salą. Žemės ūkis ėmė silpti, naujų vergų importas ėmė mažėti. Baltieji kolonistai, laisvieji negrai ir vergai ėmė gyventi panašiame skurde, todėl rasinė hierarchija ėmė silpti, skirtingos grupės vis labiau asimiliavosi, tad susidarė mišrios tainų, ispanų ir afrikiečių kilmės gyventojų populiacija. Išskyrus Santo Domingo miestą, iš kurio dar vyko legalus eksportas, kiti uostai buvo priversti gyventi kontrabanda. Gyvulininkystė ir kontrabanda darėsi vieninteliu salos gyventojų pragyvenimo šaltiniu.
<br>1586 m. Fransio Dreiko piratų pajėgos užėmė Santo Domingo miestą ir paėmė išpirką už jo grąžinimą ispanų valdžion.
1605 m. Ispanija, nepatenkinta kad Santa Domingas prekiauja tarp kitų ispanų kolonijų ir kitų Europos valstybių atakavo kolonijos šiaurinius ir vakarinius regionus ir privertė jų gyventojus persikraustyti arčiau prie Santo Dom ingo miesto.<ref>{{cite book |title=The Caribbean: The Genesis of a Fragmented Nationalism |edition=2nd edition |last=Knight |first=Franklin W. |authorlink= |coauthors= |year=1990 |publisher=Oxford University Press |location=New York |isbn=0195054407 |pages=54}}</ref> Ši operacija, vadinama ''devastaciones'', pasirodė tikra katastrofa. Daugiau kaip pusė perkeldintų kolonistų mirė nuo bado ar ligų.<ref>{{cite book |title=The Rough Guide to the Dominican Republic |last=Harvey |first=Sean |edition=3rd edition |authorlink= |coauthors= |year=2006 |publisher=Rough Guides |location=New York |isbn=1843534975 |pages=352 }}</ref>
<br>Prancūzų ir anglų bukanieriai pasinaudojo tuo, kad ispanų kolonistai pasitraukė į vieną salos kampą ir 1629 m. apgyvendino [[Tortuga|Tortugą]]. 1640 m. šią salą ėmė tiesiogiai valdyti Prancūzija, reorganizavo ją į oficalią Prancūzijos koloniją ir savo valdžią išplėtė į šiaurinę Haičio salos dalį. Pagal 1697 m. ''Ryswick'' sutartį Ispanija vakarinę salos dalį užleido Prancūzijai.
1655 m. Oliveris Kromvelis atsiuntė admirolo Viljamo Peno (''William Penn'') vadovaujamą laivyną Santo Domingo kolonijai užkariauti. Balandžio 30 d. pralaimėję Santo Domingo apgultyje anglai pasitraukė, bet užtai užėmė [[Jamaika|Jamaiką]].
1700 m. Ispaniją ėmė valdyti nebe Habsburgai, o Burbonai. Jie pradėjo ekonomines reformas, kurios ėmė atgaivinti prekybą Santo Dominge. Karūna ėmė vis labiau laisvinti kietą valdymą ir prekybos tarp Ispanijos ir kolonijų bei tarp pačių kolonijų suvaržymus. Paskutinis lobių laivynas išplaukė 1737 m. Netrukus buvo panaikinta uostų monopolijos sistema. Šimtmečio viduryje kolonijos gyventojų skaičių kilstelėjo imigracija iš Kanarų salų. Vėl buvo apgyvendinta šiaurinė salos dalis, ''Cibao'' slėnyje imta auginti tabaką. Atsinaujino vergų importas. Santo Domingo gyventojų skaičius pakilo nuo 6 tūkst. 1737 m. iki maždaug 125 tūkst. 1790 m. Iš jų apie 40 tūkst. buvo baltieji žemės savininkai, apie 25 tūkst. išlaisvinti negrai ar mulatai, apie 60 tūkst. - vergai. Tačiau ispanų kolonija saloje liko skurdi ir pamiršta, ypač palyginus su kaimyniniu prancūzų San-Domingu, kuris tapo turtingiausia Naujojo Pasaulio kolonija.<ref>{{cite web |url=http://countrystudies.us/dominican-republic/3.htm |title=Dominican Republic—Thr First Colony |accessdate=2008-07-15 |work=U.S. Library of Congress |publisher= |date= }}</ref> Mažėjant kolonijinės prekybos suvaržymams San-Domingo elitas pasiūlė rinką Sant Domingo jautienos, odų, juodmedžio ir tabako eksportui.
Prasidėjus Haičio revoliucijai turtingo miestiečių šeimos, susijusios su kolonijine biurokratija, paliko salą, o dauguma kaimo vietovių haterosų ({{es|hateros}} 'galvijų rančininkai') pasiliko, nors jie prarado savo pagrindinę rinką. Ispanija šiuose neramumuose pamatė progą atsiimti visą ar bent dalį vakarinio salos trečdalio pasiremiant sąjunga su britais bei sukilusiais vergais. Ispanus sumušė juodaodžio jakobino ''Toussaint L'Ouverture'' pajėgos, ir 1795 m. pagal Bazelio taikos sutartį Prancūzija užvaldė visą salą.
<br>1801 m. '' L'Ouverture'' atvyko į Santa Domingą ir Prancūzijos Respublikos vardu paskelbė vergijos uždraudimą. Netrukus po to Napoleonas pasiuntė armiją numalšinti salą. Net pralaimėję haitiečiams buvusioje Ispanijos kolonijoje prancūzai paliko nedidelę įgulą. Vergija vėl buvo atkurta , ir ėmė grįžti daug emigravusių ispanų kolonistų.
1805 m., karūnavęs save imperatoriumi, ''Jean-Jacques Dessalines'' įsiveržė ir pasiekė Santa Domingą, bet pasitraukė susidūręs su Prancūzijos karo eskadra. Traukdamiesi per Cibao haitiečiai nusiaubė [[Santiago de los Caballeros]] ir [[Moca]] miestus, išžudė didžiąją dalį jų gyventojų, dėl ko prasidėjo du šimtus metų trukęs priešiškumas tarp dviejų šalių
== Nuorodos ==
| |||