Heraklionas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Keičiama: bg:Ираклио |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 14:
137,2 tūkst. gyventojų (2007). Yra tarptautinis oro uostas. Išvystyta chemijos, maisto pramonė. Veikia Kretos universitetas. Netoliese, 5 km į pietus nuo Herakliono, yra senovės miesto - pirmosios, dar antikinės Kretos sostinės, - [[Knosas|Knoso]] liekanos.
== Istorija ==
[[File:Snake Goddess - Heraklion Achaeological Museum retouched.jpg|thumb|Gyvatės deivė Herakliono archeologiniame muziejuje]]
Heraklionas yra arti Knoso rūmų, kurie [[Mino civilizacija|Mino civilizacijos]] laikotarpiu buvo didžiausia gyvenvietė Kretoje. Nors nėra archeologinių įrodymų, manoma, jog Herakliono vietoje galėtjo būti Knhoso uostas nuo 2000 m. pr. m. e.
=== Įkūrimas ===
Dabartinį Heraklioną [[824]] m. įkūrė [[saracėnai]], išvaryti iš [[Al-Andalusija|Al-Andalusijos]] emyro Al-Hakam I, kai atėmė Kretą iš [[Bizantija|Bizantijos imperijos]]. Jie iškasė griovį aplink miestą, kurį pavadino ربض الخندق, rabḍ al-ḫandaq ("Griovio pilis"). Saracėnai leido savo uostu naudotis [[piratai|piratams]], kurie puldinėjo Bizantijos teritorijas [[Egėjo jūra|Egėjo jūroje]].
=== Bizantijos laikotarpis ===
[[961]] m. [[Nikiforas II Fokas|Nikiforas Fokas]], vėliau tapęs [[Sąrašas:Bizantijos imperatorių dinastijos|Bizantijos imperatoriumi]], išsilaipino Kretoje ir apgulė miestą. Po ilgos apgulties miestas krito, saracėnai buvo išžudyti, miestas nusiaubtas ir sudegintas. Atstatytas miestas ''Chandax'' buvo valdomas Bizantijos 243 metus.
=== Venecijos laikotarpis ===
[[Image:Gran muralla a Herakleion2.jpg|thumb|Venecijiečių sienos dalis Heraklione]]
[[Image:Maona a Herakleion.jpg|thumb|left|Venecijiečių [[lodžija]] (1626-28 m.) Heraklione]]
[[1204]] m. miestą nusipirko Venecijos respublika, tai buvo sudėtingo politinio sandėlio, kuriam tarp kitų dalykų priklausė [[Izaokas II Angelas|Izaoko II Angelo]] Bizantijos sosto susigrąžinimas, dalis. Venecijiečiai pagerino saugumą, pastatę milžiniškas tvirtoves, kurios stovi iki šiol, bei didelė siena, 40 m storumo, 7 bastionai ir tvirtovė uoste. ''Chandax'' buvo pervadintas Kandija (''Candia'') ir buvo Kandijos kunigaikščio sostine, o venecijiečių Kreta tapo "Regno di Candia" (Kandijos karalyste). Miestas išlaikė naują pavadinimą daugybę šimtmečių ir taip buvo vadinama net visa sala. Įtvirtinti valdžią iš Venecijos į Kretą buvo perkeliamos šeimos [[1212]] m. Dviejų kultūrų bendras egzistavimas ir Italų renesansas sukėlė menų suklestėjimą, vadinamą Kretos renesansu.
=== Osmanų laikotarpis ===
[[Image:Iraklion Agios Titos R01.jpg|thumb|left|Osmanų Vizirio mečetė (1856 m.), dabar Šv Tito bazilika ]]
Per Kretos karą ([[1645]]–[[1669]] m.) osmanai buvo apgulę miestą 22 metus 1648-1669 m. Manoma, kad tai ilgiausia apgultis istorijoje. Paskutinėje fazėje, kuri truko 22 mėnesius žuvo 70 tūkst. turkų, 28 tūkst. kretiečių ir vergų bei 29088 miestą gynusių krikščionių<ref>[http://www.msc.gr/veniva/uk/main/p2.htm The War for Candia]</ref>. Osmanai miestą vadino '''Kandiye''' (salą irgi), o graikai neoficialiai ''Megalo Kastro'' (Didžioji pilis). Osmanams valdant uostas nuseko ir laivininkystė persikėlė į [[Hanija|Haniją]] salos vakaruose.
=== Dabartiniai laikai ===
[[Image:HeraklionStadt05.JPG|thumb|Herakliono atviras turgus]]
[[1898]] m. buvo sukurta autonominė Kretos valstybė, osmanų vis dar valdoma. Princas Jurgis tapo vyriausiu įgaliotiniu, o viską prižiūrėjo tarptautinė taryba. Didžiosios valstybėms (1898-1908 m.),tiesiogiai okupavus Kretą miestas atsidūrė britų zonoje. Tuo metu miestas buvo pavadintas Heraklionu pagal [[Senovės Roma|romėnų]] uostą ''Heracleum'' ([[Heraklis|Heraklio]] miestas), kurio tiksli vieta nežinoma.
[[1913]] m. Kreta ir Heraklionas tapo Graikijos karalystės dalimi.
== Išnašos ==
{{reflist}}
{{commonscat|Heraklion}}
| |||