Sarmatizmas

Sarmatizmas (lenk. sarmatyzm) - lenkų šlėktos (bajorijos) ideologija ir gyvenimo būdo filosofija, kurios esmė - tvirtinimas, kad visa lenkų šlėkta yra kilusi iš sarmatų genčių, ir kad tik ji šlėkta esanti tauta. Valstiečiai, šlėktos supratimu, į šią tautą neįėjo. ideologija atsirado XVI-XVII amžių sandūroje, ryškiausi reiškėsi XVI-XVIII amžiuose. Visoje Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Respublikoje vyraujant lenkų kultūrai sarmatizmo ideologiją perėmė ir slaviškoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bajorijos dalis. Ideologija ėmė keistis tvirtinant, kad visi slavai yra kilę iš sarmatų. Ideologija reiškėsi politinėje mintyje, mene, aprangoje, karyboje, net šukuosenose. Buvo sekamos ar kopijuojamos turkiškos ir totoriškos tradicijos. Lietuvių šlėktos (bajorijos) tarpe sarmatizmo ideologija nebuvo paplitusi. Lietuvių ir žemaičių bajorija save laikė romėnų palikuonimis, o sarmatai buvo romėnų priešai, todėl sarmatizmo ideologija buvo svetima lietuvių ir žemaičių šlėktai (bajorijai) . Ta dalis lietuvių bajorijos kuri visiškai sulenkėjo, perėmė lenkų savimonę perėmė ir šią ideologiją.

Ideologijos atsiradimas

Viduramžiuse buvo iš naujo atrasti antikos kartografo Claudius Ptolemaeus žemėlapiai, kuriuose teritorija į šiaurę nuo Juodosios jūros buvo vadinama Sarmatija.

Pirmasis kuris teigė, kad lenkai yra kilę iš sarmatų buvo lenkų istorikas Jan Długosz. Jo manymu sarmatai, buvo Nojaus sūnaus Jafeto palikuonys. Savo raštuose J. Dlugosz Baltijos jūrą vadino Sarmatų jūra, o Karpatų kalnus - Sarmatų kalnais. Teiginius kartojo kiti istorikai: Konrad Celtis, Marcin Bielski, Marcin Kromer, Maciej Stryjkowski. Istorikas Andrzej Frycz Modrzewski karalių Zigmantą Augustą pavadino Sarmatijos valdovu, t.y. buvo visa Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Respublika buvo suvokiama kaip Sarmatija. Amžininkų supratimu Sarmatijos centras buvo Nesvyžius .

Šie istorikų darbai tebuvo tautos kilmės ieškojimas, būdingas daugeliui to meto darbams. Sarmatzimo ideologijos susiformavimui didelę įtaką padarė Mikołaj Zebrzydowski vadovaujamas rokošas (1606-1609).