Tėvas Vincentas ir motina Elzbieta Krasauskaitė buvo mažažemiai ūkininkai, turėjo puodų dirbtuvėlę. Skaityti ir rašyti išmoko iš slapta laikomų lietuviškų spaudinių. Lankė [[Smilgiai|Smilgių]] mokyklą, [[1885]]–[[1892]] m. – [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio realinę gimnaziją]], kurią baigė su pagyrimu.
[[1892]]–[[1896]] m. mokėsi [[Žemaičių kunigų seminarija|Žemaičių kunigų seminarijoje]]. BaigęsPo 4 kursus,kursų išsiųstas į [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo dvasinę akademiją]];, jąkurią baigė ir įgijo teologijos kandidato laipsnįlaipsniu. [[1899]] m. [[birželio 24]] d. įšventintas kunigu.
[[1919]] m. [[kovo 10]] d. popiežius [[Benediktas XV]] nominavo J. Skvirecką ''Ceramo'' [[Titulinis vyskupas|tituliniu vyskupu]] ir paskyrė dirbti [[Telšių vyskupija|Žemaičių vyskupo]] pagalbininku. [[1919]] m. [[liepos 13]] d. [[Kauno arkikatedra bazilika|Kauno katedroje]] iškilmingai konsekruotas [[vyskupas|vyskupu]]. Konsekravo vyskupas [[Antanas Karosas]], asistuojant vysk. [[Juozapas Matulaitis|Juozapui Matulaičiui]] ir [[Pranciškus Karevičius|Pranciškui Karevičiui]]. Paskirtas augziliaru, J. Skvireckas daug dirbo kurijoje. 1927 m. įsigijo buvusį [[Linkuva (Kaunas)|Linkuvos dvarą]] ir jame įrengė pavyzdinę sodybą su skulptūromis, gėlynais ir vynuogynais.
J. Skvireckas į lietuvių kalbą iš lotyniškosios [[Vulgata|Vulgatos]] į lietuvių kalbą išvertė [[Biblija|Bibliją]].
