Aleksandras Milaševičius-Ruonis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Gugis (aptarimas | indėlis)
įv. koregavimai ir papildymai
Gugis (aptarimas | indėlis)
Eilutė 2:
 
== Biografija ==
Baigė [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]], tarnavo [[Lietuvos kariuomenė]]jes 2-ajame kavalerijos pulke. [[Kapitonas]]. [[1943]]-[[1944]] m. buvo 2-ojo lietuvių statybos bataliono vadas. 1944-[[1945]] m. kartu su šeima traukėsi į Vakarus; [[Drezdenas|Drezdeno]] bombordavimo metu (1945 m. vasario mėn.) žuvus žmonai ir sūnui, grįžo į Lietuvą. Slapstėsi Žemaitijoje, apie [[1948]] m. pradžiojepr. įsitraukė į partizaninį judėjimą. Buvo aktyvios partizaninės kovos šalininkas. 1948 m. vasario pr. Jono Žemaičio-Vytauto pavedimu atkūrė MGB organų 1947 m. spalį sunaikintą [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] štabą ir nuo tų metų vasario 4 d. iki birželio mėn. buvo Žemaičių apygardos vadas.
 
1948 m. vasario pr. A. Milaševičius [[Jonas Žemaitis-Vytautas|Jono Žemaičio-Vytauto]] pavedimu atkūrė MGB organų [[1947]] m. spalį sunaikintą [[Žemaičių apygarda|Žemaičių apygardos]] štabą ir 1948 m. vasario–birželio mėn. buvo Žemaičių apygardos vadas.
1948 m. gegužės 5 d. susikūrus Vakarų Lietuvos sričiai, A. Milaševičius tapo jos vado pavaduotoju (dalyvavo parengiant norminius srities dokumentus), o tų metų birželio 8 d. – Vakarų Lietuvos srities vadu (nuo 1949 m. pr. kartu buvo ir [[Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis|Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio]] gynybos pajėgų vado pavaduotojas). Jo veiklą sekė [[Tarybų Sąjungos specialiosios tarnybos|MGB]] agentai ''Mėta'', ''Oriolas'', ''Snieguolė'', ''Radzevičius''. Per juos gautą pasiūlymą pasiduoti ir bendradarbiauti su MGB A. Milaševičius atmetė. 1949 m. rugsėjo 9 d. agentas ''Radzevičius'' pranešė, kad Kaltinėnų valsčiaus Karoblio kaime (6 km šiauriau [[Bijotai|Bijotų]], dab. [[Gaudvaišiai|Gaudvaišių]] kaimo teritorijoje), J. Martinkaus sodyboje vieši Vakarų Lietuvos srities vadas ''Ruonis''. Netrukus sodybą apsupo kelių MGB karininkų vadovaujamas 25 MGB kareivių dalinys; partizanų vadas žuvo kaudamasis.
 
1948 m. gegužės 5 d. susikūrus Vakarų Lietuvos sričiai, A. Milaševičius tapo jos vado pavaduotoju (dalyvavo parengiant norminius srities dokumentus), o tų metų birželio 8 d. – Vakarų Lietuvos srities vadu (nuo 1949 m. pr. kartu buvo ir [[Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis|Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio]] gynybos pajėgų vado pavaduotojas). Jo veikląnuolat sekė [[Tarybų Sąjungos specialiosios tarnybos|MGB]] agentai ''Mėta'', ''Oriolas'', ''Snieguolė'', ''Radzevičius''. Per juos gautą pasiūlymą pasiduoti ir bendradarbiauti su MGB A. Milaševičius atmetė. [[1949]] m. rugsėjo 9 d. MGB agentas ''Radzevičius'' čekistams pranešė, kad Kaltinėnų valsčiaus Karoblio kaime (6 km šiauriau [[Bijotai|Bijotų]], dab.dabar – [[Gaudvaišiai|Gaudvaišių]] kaimo teritorijojedalis), J. Martinkaus sodyboje vieši Vakarų Lietuvos srities vadas ''Ruonis''. Netrukus sodybą apsupo kelių MGB karininkų vadovaujamas 25 MGB kareiviųkariškių dalinys; partizanų vadas žuvo kaudamasispasipriešinęs ginklu.
 
== Nuopelnų įvertinimas ==