710 m. [[Islamas|musulmonų]] armijai prisiartinus prie Seutos, jos valdytojas Julianas (taip pat vadinamas "Gomaros karaliumi") perėjo į priešų pusę ir paskatino juos įsiveržti į [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalį]]. Vadovaujant [[berberai|berberų]] generolui [[Tariq ibn Ziyad]] Seuta buvo naudojama kaip pagrindinė kariuomenės telkimo vieta ruošiantis vizigotų Ispanijos užpuolimui.
Po Juliano mirties [[arabai]] ėmė tiesiogiai valdyti miestą. Tačiau tuo pasipiktino kaimyninės berberų gentys ir per Karidžitų sukilimą, vadovaujamą Maysara al-Haqir, miestas 740 m buvo sugriautas. [[IX amžius|IX a.]] miestą atkūrė Majakas, Majkasa berberų genties vadas, pradėjęs trumpą [[Banu Isam]] dinastiją. Valdant Majako provaikaičiui ši dinastija trumpam buvo tapusi [[Idrisidai|Idrisidų]] vasalais. Dinastija baigėsi, kai jis atsisakė sosto [[Kordobos kalifatas|Kordobos kalifo]] Abd ar Rachmano III naudai 931 m. ir SEutaSeuta perėjo Andalūzijai, kaip ir Melila 927 m. ir TAnžerasTanžeras 951 m.
1031 m. žlugus Umajadų kalifatui kilo chaosas, bettačiau greitaigaliausiai nuo 1084 m. Seutą, kartu su likusiavisa maurų Ispanija, ėmė valdyti [[Almoravidai]] nuo [[1084]] m. Almoravidų įpėdiniai [[Almochadai]] užėmė Seutą [[1147]] m. ir valdė iki [[1242]] m. (išskyrus Ibn Hudo maištą [[1232]] m.), kai miestas atiteko [[Tunisas|Tuniso]] Hafsidams. Jų įtaka vakaruose greitai menko ir Seuta išvijo juos [[1249]] m. Po to mieste vyravo politinis nestabilumas, kai dėl jo varžėsi Fezo ir [[Granada|Granados]] karalystės. [[1387]] m. Fezopadedant karalystė užėmėAragonui Seutą suužėmė AragonoFezo karalystės pagalbakaralystė.
[[1415]] m., Seutą užėmėvaldant [[Portugalija|Portugalijos]] karaliuskaraliui [[Jonas I.|Jonui I]], po [[1580Seutos mūšis|Seutos mūšio]] miestą užėmė portugalai. Po to, kai Ispanijos karalius 1580 m. Portugalijaiužėmė praradusir nepriklausomybę,Portugalijos sostą dauguma Seutos gyventojų tapoėmė sudaryti [[ispanai]]. Tai buvo vienintelis [[Portugalijos kolonijinė imperija|Portugalijos imperijos]] miestas,likęs Ispanijospalaikęs pusėjeIspaniją, kai [[1640]] m. Portugalija atgavo nepriklausomybę ir tarp Ispanijos ir Portugalijos kilo karas. Seutos priklausomybė Ispanijai buvo formaliai pripažinta pasirašius [[1668]] m. [[sausio 1]] d. Lisabonos sutartį, pagal kurią Alfonsas VI formaliai perdavė Seutą Ispanijos karaliui Karlosui II. Tačiau portugališka Seutos vėliava ir herbas nebuvo pakeisti ir išliko iki šių dienų. Vėliavos fonas yra toks pat kaip [[Lisabona|Lisabonos]] vėliavoje.
Kai Ispanija pripažino Maroko nepriklausomybę [[1956]] m., Seuta ir kitos Šiaurės Afrikos teritorijos ([[ispanų kalba|isp.]] ''plazas de soberanía'') išliko Ispanijos valdžioje, nes buvo laikomos integruotomis Ispanijos dalimis.
