Pafas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 13:
=== Senasis Pafosas ===
[[Image:Dionysos&Iokaste.jpg|thumb|left|Dionizo mozaikos, vaizduojančios Dionizą ir [[Jokastė|Jokastę]] namai, Pafosas]]
Senojo Pafoso vietoje dabar yra Kouklia kaimas. Pasak Stabono, miestas buvo netoli Zefyrijaus rago bei Bokaro upės žiočių, tik stadija nuo jūros.
=== Afroditė Pafose ===
Graikai sutinka, kad Afroditė iškilusi iš jūros išsilaipino Pafose<ref>Tacitus ''Hist.'' ii. 3; Pomponius Mela, ii. 7; Marcus Annaeus Lucanus viii.456</ref>. [[Pauzanijas]] teigia, kad jos garbinimas kilęs iš Sirija|Sirijos, tačiau labiau tikėtina, kad iš [[Finikija|Finikijos]]. Prieš randant archeologinių įrodymų, buvo manoma, kad Afroditės kultas Kipre atsirado prieš [[Homeras|Homero]] laikus (700 m. pr. m. e.), nes giraitė ir altorius, skirti Afroditei, paminėti [[Odisėja|Odisėjoje]]. Archeologiniai duomenys rodo, kad kipriečiai garbino vaisingumo deivę prieš atvykstant graikams, o jos kultas derino Egėjo ir Rytų civilizacijų elementus. Apylinkėse randomos trijų tūkstantmečių senumo moteriškos figurėlės ir amuletai.
=== Paulius Pafose ===▼
Pafose telkėsi ne tik Kipro, bet ir viso Egėjo pasaulio Afroditės kultas. Cinyradai, Cinyro, turinčio graikišką vardą ir finikietišką kilmę, palikuonys buvo vyriausi žyniai. Jų galia buvo didžiulė, bet įrašai rodo, kad juos bandė kontroliuoti Senatas ir Liaudies susirinkimas. Pafose buvo ir [[orakulas]]<ref>Engel, i.p. 483.</ref>. Tik keletas miestų buvo labiau pašlovinti ir apdainuoti poetų<ref>Pvz.: Aeschylus ''Suppliants'' 525; Virgil ''Aeneid'' i. 415; Horace Odes i. 19, 30, iii. 26; Status Silvius i. 2. 101; Aristophanes ''Lysistrata'' 833, etc.</ref>. Milžiniškos Afroditės šventyklos liekanos vis dar matomos, ją supa didžiulė siena. Po žemės drebėjimo miestą atstatė [[Vespasianas]], ant kurio monetų jis matomas. Miestas vaizduojamas ir ankstyvesnių bei vėlyvesnių imperatorių monetose, pvz.: [[Septimijus Severas|Septimijaus Severo]]<ref>Engel, vol. i. p. 130.</ref>. Iš atvaizdų ir liekanų Hečas, [[Kopenhaga|Kopenhagos]] architektas, bandė atstatyti šventyklą<ref>''Müller's Archäol.'' § 239, p. 261; Eckhel, vol. iii. p. 86.</ref>.
=== Naujasis Pafosas ===
Naujasis Pafosas, dabar gyvenamas miestas, buvo įkurtas vakarinėje salos dalyje ir turėjo gerą uostą. Jis buvo 12 km į šiaurės vakarus nuo senojo miesto. Jis taip pat turėjo įkūrimo mitą: teigiama, kad miestą įkūrė [[Agapenoras]], [[Arkadija|arkadijiečių]] vadas [[Trojos karas|Trojos kare]], kuris po [[Troja|Trojos]] užėmimo audros buvo atskirtas nuo graikų laivyno ir atsidūrė prie Kipro krantų. Agapenoras minimas kaip Pafoso karalius Analektos dvieilyje, o [[Herodotas]] užsimena apie arkadijiečių koloniją Kipre. Kaip ir Senajame Pafose, naujame mieste buvo garbinama Afroditė ir jai buvo pastatytos kelios prabangios šventyklos. Bet šiuo atžvilgiu Senasis Pafosas turėjo pranašumą, nes Stabonas teigia, kad kelias iš Naujojo į Senąjį Pafosą buvo sausakimšas Afroditės garbintojų, kurie vyko į senesnes šventyklas, be to ten keliavo ir kitų Kipro miestų žmonės. Kai [[Lucijus Anėjus Seneka|Seneka]] savo laiške teigė, kad Pafosą sugriovė žemės drebėjimas, sunku pasakyti kurį miestą jis turi galvoje. Kasijus Dionas teigia, kad jį atstatė imperatorius [[Augustas]], tad miestas pervadintas ''Augusta'', bet jis taip vadintas tik įrašuose, o paprasti žmonės miestą vadino senuoju vardu.
[[Apaštalų darbai]] mini, kad Paulius iš Tarso lankėsi Pafose, o [[Tacitas]] mini, jog jaunasis [[Titas]] irgi lankėsi mieste prieš tapdamas imperatoriumi ir labai susidomėjo miesto istorija ir palikimu. Istorikas savo raštuose mini abu miestus vienu vardu ir užsimena, kad pagrindinis šventyklos garbinimo objektas buvo piramidinis akmuo, neabejotinai finikiečių kilmės reliktas. Už kelių kilometrų nuo jūros išliko gan dideli Naujojo Pafoso griuvėsiai, iš kurių išsiskirią trijų šventyklų liekanos.
▲=== Paulius Pafose ===
[[Image:paulspillar.jpg|thumb|right|Šv. Pauliaus stulpas Pafose]]
Išsilaipinę Salamyje ir skelbdami [[evangelija|evangeliją]] [[sinagoga|sinagogose]] Barnabas, Juodasis Simeonas, Liucijus iš Kirenės, Manahenas ir Saulius keliavo palei pietinį Kipro krantą kol pasiekė Pafosą. Čia [[Sergijus Paulas]] atsivertė į krikščionybę, kai Sauliui pasipriešinęs burtininkas Elymas pralaimėjo. Nuo to momento jis tapo grupės lyderiu ir pasivadino Pauliumi.
=== Postklasikinė istorija ===
eilutė 31 ⟶ 42:
=== Šiuolaikinis Pafosas ===
Dabar Pafose gyvena 47 300 žmonės ([[2001]] m. pabaiga). Tai besiplečiantis kurortas su patraukliu žvejybos uostu. Miestas padalintas į dvi dalis: Ktima jūros terasoje yra gyvenamasis kvartalas, o Kato Pafos prie jūros, pastatyta aplink viduramžių uostą, yra prabangių viešbučių ir pramogų kvartalas. ''Apostolou Pavlou Avenue'' yra gyvibingiausia gatvė mieste, jungianti abu kvartalus. Ji prasideda prie miesto centro Kenedžio aikštėje ir baigiasi už Viduramžių tvirtovės uoste. Pafoso uostas nėra labai svarbus: laivai labiau naudojas [[Limasolis|Limasolio]] uostu.
== Išnašos ==
{{reflist}}
| |||