Žemaičių lietuviškasis sąjūdis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Žemaičių lietuviškasis sąjūdis formavosi kaip atskirų, dažnai didikų mecenatystės būdu išlaikomų, sava kultūra besirūpinančių intelektualų grupių veiklos padarinys. Jo pradžia yra būtent Žemaitijoje ir turėtų būti siejama su Juozapo Arnulfo Giedraičio aplinka. Šiai aplinkai priklausė tokie lietuvių kultūroje žinomi žmonės kaip [[Antanas Klementas]] ir [[Dionizas Poška]]. Pats J. A. Giedraitis domėjosi lietuvių kultūra, [[1806]] m. išvertė į lietuvių kalbą evangelijas, o [[1816]] m. visą Naująjį Testamentą. Buvo bandyta versti ir pasaulietinę literatūrą. [[1809]] m. Giedraitis vertė į lietuvių kalbą Torkvato Tasso kūrybą. Kiek vėliau susiformuoja žemaičių literatų, palaikiusių tarpusavio ryšius, grupė. Jai priklausė [[Dionizas Poška]] ir ekscentrikas poliglotas [[L. Uvainis]]. [[1824]] m. D. Poška parašo, o [[1829]] m. lenkų kalba Varšuvoje atspausdina publicistinį darbą „Kaimiečio artojo mąstymai“, kur kelia mintis apie būtinumą mokytis Lietuvos istorijos ir rašyti darbus apie Lietuvos istoriją. D. Poška rūpinosi užmegzti ryšius su Vilniaus universiteto profesoriais J. Lobojka ir J. Leleveliu, žinomu Lietuvos teisės tyrinėtoju T. Čackiu. XIX a. 3 dešimtmetyje aktyviausiai veikia Vilniuje susibūrusių žemaičių, universiteto studentų grupė. [[1822]]–[[1823]] mokslo metais Vilniaus universitete studijavo 78 studentai iš Žemaitijos, t. y., beveik dešimtadalis visų studentų. Aktyvios lietuviškos kultūrinės veiklos lyderiais laikytini [[Kajetonas Nezabitauskis]], [[Simonas Daukantas]], [[Simonas Stanevičius]] ir grafas [[Jurgis Plateris]]. [[1824]] m. [[Kajetonas Nezabitauskis]] išspausdina greitai išpopuliarėjantį lietuvių (žemaičių) kalbos elementorių. Jis ir vėliau sielojasi, kad yra tokių, kurie, tik paminėjus kelis žemaitiškus žodžius, ar nuraustą ar nusijuokią, o kiti jaučia pasibjaurėjimą, nors nė vienas protingas žmogus čia negalėsiąs rasti nieko juokingo ar bjauraus. Tai tipiška savo gimtąją kalbą puoselėti raginančio tautinio judėjimo atstovo pozicija, XIX a. sutinkama daugelyje pavergtų tautų. K. Nezabitauskis kėlė ir žurnalo leidimo žemaičių kalba planus, bet jie liko nerealizuoti.