Vilhelmas Urachas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Justass-bot (aptarimas | indėlis)
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Reichstagas - Pakeistos nuorodos į Reichstagas (institucija)
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis sutrumpinimų taisymas.
Eilutė 10:
[[1917]] m. rudenį [[Reichstagas (institucija)|Reichstago]] Katalikų centro frakcijos vadovas, iš Viurtembergo karalystės kilęs Mathijas Ercbergeris (Matthias Erzberger)<ref>G. 1875 m. Žurnalistas, nuo 1903 m. – Reichstago narys, nuo 1917 m. vasaros – vienas aršiausių Vokietijos aneksionistinės politikos priešininkų; I pasaulinio karo metu buvo didžiausias Vokietijoje Lietuvos rėmėjas. 1921 m. nužudytas [[Fraikorpsas|Fraikorpso]] narių.</ref> tada į [[Berlynas|Berlyną]] atvykusiems [[Šveicarija|Šveicarijos]] lietuvių atstovams [[Konstantinas Olšauskas|K. Olšauskui]] ir [[Juozas Purickis|J. Purickiui]] Lietuvos karaliumi rekomendavo rinkti Viurtembergo grafą [[Hercogas|hercogą]] Vilhelmą fon Urachą<ref>Siūlydamas V. fon Uracho kandidatūrą M. Ercbergeris vylėsi, kad Viurtembergiečių giminės (tiksliau, šios giminės Urachiečių šakos) atstovo valdoma Lietuva taps katalikiškojo Viurtembergo sąjungininke ir savotiška atsvara [[Prūsija|Prūsijos]] dominavimui Vokietijos imperijoje.</ref>, kuris buvo katalikas, negalėjo paveldėti Viurtembergo karalystės sosto<ref>Viurtembergo karalius Vilhelmas II (1891-1918) savo įpėdiniu buvo pasirinkęs ne jo sosto paveldėjimo teisės siekusį V. fon Urachą, o kitą Viurtembergiečių giminės atstovą.</ref> ir nebuvo nusiteikęs palaikyti lenkų pretenzijų į Lietuvą ar jos dalį.
 
Apie [[1918]] m. pradžią Lietuvos Taryba pradėjo slaptas derybas su V. fon Urachu dėl jo sutikimo tapti Lietuvos karaliumi. Tų metų kovą Viurtembergo karalius Vilhelmas II leido V. fon Urachui užimti Lietuvos karaliaus sostą. Lietuvoje iki 1918 m. vasaros parengtame „[[konstitucija|Laikinosios Konstitucijos Pagrindų]]“ projekte buvo numatyta, kad Lietuvos karalystę valdys karalius ir 2 rūmų [[parlamentas]]; pagal minėtą konstitucijos projektą, Lietuvos parlamento („Tautos atstovybės“) priimtus įstatymus tvirtinantis Lietuvos karalius turėjo vadovauti valstybės vykdomajai valdžiai, t. y. jo paties skiriamai [[vyriausybė|vyriausybei]].
 
1918 m. gegužės pabaigoje iškilus realiai grėsmei, kad Lietuva, prisidengiant jos personaline unija su [[Saksonija|Saksonijos karalyste]], bus paversta Vokietijos provincija, [[birželio 4]] d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą Lietuvos karaliumi kviestis Vilhelmą fon Urachą. [[Liepos 1]] d. [[Freiburgas|Freiburge]] su hercogu susitiko – nepaisydama Vokietijos karinės vadovybės trukdymų – speciali Lietuvos Tarybos delegacija, ir V. fon Urachas, tą dieną sutikęs su visomis Lietuvos Tarybos jam iškeltomis sąlygomis (vadintis „Mindaugu II“, leisti savo vaikus į lietuvišką mokyklą, valdyti kartu su demokratiškai renkamu parlamentu, savo dvariškiais, ministrais ir aukštais valstybės pareigūnais skirti tik lietuviškai kalbančius Lietuvos gyventojus, be parlamento sutikimo nebūti užsienyje daugiau kaip 2 mėn. per metus ir kt.), netrukus ėmė mokytis lietuvių kalbos bei rengtis kraustytis gyventi į Vilnių (karališkąja Mindaugo II rezidencija 1918 m. planuota paversti [[Verkiai|Verkių rūmus]]).