Gonzalo Guerrero: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S Automatinis sutrumpinimų taisymas. |
||
Eilutė 22:
Taigi dėl visų išvardintų priežasčių, kai kuriems rašytojams ir istorikams, Gonsalas Gereras bei jo egzistavimas tapo abejotinu ir dar tebesprendžiamu klausimu. Yra Meksikos komiksų rašytojų ir netgi rimtų istorikų, kurie Gererą vaizduoja kaip satanistišką XVI-ojo a. ispanų figūrą, indėnų kulto garbintoją arba moderniosios Meksikos įkūrėją. Dar kiti teigia, neva Gereras išvis tebuvo Agilaro vaizduotės vaisius, sukurta asmenybė, norint įrodyti jo paties ištikimybę Kortesui, Ispanijos karūnai ir krikščionybei.
Moksliškesnis, nors ne tiek tedaugiau vertinamas tarp istorikų, šių laikų istorikės rašytojos šaltinis daro išvadą, kad nors ir yra pirminių bei antrinių, t. y. netiesioginių, apybraižų, aprašančių Gerero istoriją kolonijiniais laikais, šiomis dienomis tarp paprastų žmonių jis tapo politine ir literatūrine ikona, ir iš istorinio konteksto įgavo nacionalinio mito pobūdį; kronikininkams Gereras patiko, nes nacionalinėje plotmėje tapo puikiausiu pavyzdžiu, įkūnijančiu išankstinį paslaptingą tautinį ir kultūrinės dvasios ryšį, siejantį Europos kolonizatorius ir Amerikos vietinius gyventojus<ref>Rose-Anna M. Mueller. ''From Cult to Comics: The Representation of Gonzalo Guerrero as Cultural Hero in Mexican Popular Culture'', A Twice-Told Tale: Reinventing the Encounter in Iberian/Iberian American Literature and Film. University of Delaware Press, 2001.</ref>. Be jokios abejonės, daugeliu atvejų remiantis minėtomis istorinėmis apybraižomis, aprašančiomis Gererą, mokslininkams nebelieka beveik jokių klausimų dėl Gerero gyvenimo ir, tuo labiau, paties jo egzistavimo XVI a., nors autorės istorikės Rozos M. Meler esė išdėstytos mintys nacionalinio folkloro pagrindu yra labiausiai pripažįstamos ir, jei nebūtų jokių pirminių patikimų šaltinių apie Gerero gyvavimą, labiausiai tikėtinos.
Iš kitų darbų, aprašančių Gerero gyvenimą, visiškai remiantis jau esančiais šaltiniais (pvz., apie tris Gerero ir indėnės vaikus), geriausiu tebelaikomas Eugenijaus Agiro darbas „Gonzalo Guerrero: Novela historica“ ({{lt|Gonsalas Gereras: istorinė novelė}}), išleistas [[1980]] metais Meksikoje. Kūrinys tapo nacionaliniu bestseleriu ir 1981 m. laimėjo Tarptautinės Paryžiaus Akademijos sidabro medalio apdovanojimą. Kitą populiaresnę knygą apie Gerero ir Agilaro gyvenimus ir jų reikšmę XVI a. istoriniame kontekste, [[1999]] metais parašė ir Meksikoje išleido Alanas Klarkas; jo darbas pavadintas „Guerrero and Heart's Blood“ ({{lt|Gereras ir širdies kraujas}}).
| |||