Doplerio efektas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 11 metų
S
Automatinis sutrumpinimų taisymas.
S (robotas: smulkūs taisymai)
S (Automatinis sutrumpinimų taisymas.)
[[Vaizdas:Redshift.png|thumb|200px|[[Raudonasis poslinkis]] tolimų galaktikų superspiečiaus [[optinis spektras|optinio spektro]] linijose (dešinėje), palyginus su [[Saulė]]s spektru.]]
 
Doplerio efektas, pasireiškiantis tarp [[elektromagnetinės bangos|elektromagnetinių bangų]], pvz, šviesos spektre, labai naudingas [[astronomija|astronomijoje]], ir yra stebimas kaip [[raudonasis poslinkis]] arba [[mėlynasis poslinkis]]. Jis naudojamas nustatyti [[žvaigždė]]s ar [[galaktika|galaktikos]] [[radialinis greitis|radialinį greitį]], t. y. greitį, kuriuo dangaus kūnas artėja arba tolsta nuo mūsų. Taip pat Doplerio reiškinys leidžia nustatyti, ar stebima žvaigždė yra vieniša, ar tai artima [[dvinarė žvaigždė]] ir netgi išmatuoti žvaigždžių ar galaktikų sukimosi greičius.
Doplerio efekto pritaikymą astronomijoje lemia faktas, kad žvaigždžių spektrai nėra tolydūs. Jame ties konkrečiais dažniais egzistuoja [[sugerties linijos]], kurios sutapatintos su įvairių cheminių elementų elektronų sužadinimo energijomis. Doplerio reiškinį galima atpažinti, kai sugerties linijų dažniai nesutampa su analogiškomis linijomis, gautomis ištyrus parimusį objektą. Kadangi mėlynos šviesos dažnis didesnis, nei raudonos, artėjančio šaltinio spektrinės linijos pasislenka į mėlynąją spektro pusę, o tolstančio - į raudonąją.
310 017

pakeitimų