Dharma: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Dharma''' (''[[Sanskritas|sanskr]]''. धर्म, dharma; ''[[pali]]'' dhamma, ''[[Tibetiečių kalba|tibet]]''. chos [čio]) – rytų filosofijoje pačia bendriausia prasme yra ''natūralioji tikrovės tvarka''. Ši sąvoka yra plačiai naudojama Indijos filosofinėse ir religinėse sistemose ir turi savitų prasmių pagal naudojimo sritį ir konkretų kontekstą. Dharmos sąvoka yra pamatinė tokioms religijoms kaip [[budizmas]], [[džainizmas]], [[induizmas]], [[sikhizmas]]. Induizmas originaliai net vadinamas „Sanatana Dharma“, t. y. „amžinoji dharma“. Budizme visas Budos mokymas dažnai vadinamas Dharma. Panašiai ir džainizme, Mahavyros mokymas vadinamas Dharma. Dėl išimtinio dharmos vaidmens šiose religijose jos dažnai vadinamos bendru „dharminių religijų“ vardu. Bendrai dharmos sąvoką galima sutikti naudojamą tokiomis reikšmėmis: tiesiogine prigimtine reikšme – tiesa, [natūralus] dėsnis, tvarka; kaip religijos doktrina – mokymas, [išsilaisvinimo] dėsnis; kaip religinė tiesa – teisingumas, pareigų laikymasis, jų vykdymas; dar gali būti – visuomenės tvarka ar jos sąranga, teisngas elgesys, tiesiog dorybė.

Tik budizmui būdinga dar viena dharmos reikšmė, su kuria susiduriame jau vėlesniuose budizmo veikaluose, ypač mahajanos (pradžniaparamitos bei abhidharmos) kūriniuose. Šita reikšmė – '''''būties elementas'''''. Tokia reikšme „dharma“ naudojama pradžniaparamitos sūtrose (pvz., Širdies sūtroje). Būtimi yra laikoma daugybės neapčiuopiamai smulkių, nebedalomų materijos, proto ir jėgų elementų samplaika. Kaip tik šitie elementai ir yra vienintelė ''tikrovė'', t. y. dharmos. Šių elementų dariniai yra tiktai pavadinimai ([[nama]]), kuriais apjungiamos tos dharmų aibės. Iš šių dharmų yra sudaryti penki [[skandha|skandhos]], arba penkios kiekvieną individą ar asmenį sudarančios dalys.