Būsimasis sandoris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Smulkūs pataisymai, kalbos
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis sutrumpinimų taisymas.
Eilutė 2:
 
== Istorija ==
Teigiama, kad prekyba ateities sandoriais anksčiausia buvo pradėta Kinijoje maždaug prieš 1400 metų. Jie taip pat buvo jau prieš kelis šimtmečius naudojami [[Japonija|Japonijoje]] ryžių prekyboje. Bet dabartinės ateities sandorių rinkos šaknys siekia 1800 m. [[Čikaga|Čikagoje]]. Čikagos geografinė padėtis, geros transporto susisiekimo galimybės leido jai tapti vienu didžiausių JAV logistikos centrų. Fermeriai suveždavo savo derlių (medvilnę, grūdus, kukurūzus, mėsą) į Čikagą, kur jis buvo sandėliuojamas, perdirbamas ir paskirstomas. Tokiu būdu Čikaga tapo žaliavų ir jų produktų prekybos centru. Deja, tačiau dėl didelių kainų svyravimų derliaus nuėmimo metu (jos tai smarkiai krisdavo, ne sezono metu - kildavo) perdirbėjai norėjo geriau prognozuoti savo veiklą, t. y. kaip galima anksčiau žinoti, kiek kainuos jų produkcijos sudedamosios dalys. Todėl pradėti sudarinėti išankstiniai produktų pristatymo sandoriai. Sprendžiant klausimą, ką daryti, jei derlius mažesnis nei įsipareigojimai, arba jei perdirbėjui iš anksto sutarto grūdų ar miltų kiekio gamyboje nebereikės, 1849 m. ir buvo įkurti („Chicago Board of Trade“, toliau CBOT) kurie ir įvedė standartizuotą grūdų kontraktą. Pagrindinė tokių sandorių išskirtinė savybė buvo ta, kad juos buvo galima laisvai parduoti. Tai reiškia, kad sandorio šalis galėjo bet kada iš jo pasitraukti nepadarydamas žalos kitai sandorio šaliai.
 
[[1920]] m. CBOT buvo sukurti atsiskaitymų rūmai („clearinghouse“) tapdami pagrindiniu kontrakto partneriu visiems – tiek perkantiems, tiek parduodantiems žaliavas. Iki šiol nebuvo nėra buvę atvejo, kad jie neįvykdytų savo įsipareigojimų.