Juozas Vaclovas Lukoševičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: pl:Józef Łukaszewicz (fizyk) |
šaltinis |
||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
'''Juozas Vaclovas Lukoševičius''' ([[lenkų kalba|lenk.]] ''Józef Łukaszewicz'', [[rusų kalba|rus.]] ''Иосиф Лукашевич'', [[1863]] m. [[gruodžio 1]] (13) d. [[Bikiškė]]s dvare, [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijoje]] (dab. [[Medininkų seniūnija|Medininkų seniūnijoje]]) – [[1928]] m. [[spalio 20]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]. Palaidotas [[Rasų kapinės]]e) – žymus [[Lietuva|Lietuvos]] [[geologija|geologas]], [[politika|politinis]] bei visuomenės veikėjas.▼
| vardas = {{{{{subst|}}}PAGENAME}}
|fonas= aca
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1863|12|1|}}
| gimimo vieta = [[Bikiškė]]s dvaras, [[Vilniaus gubernija]]
| mirties data = {{Mirė|1928|10|20|1863|12|1|}}
| mirties vieta = [[Vilnius]]
| sutuoktinis =
| tėvai =
| vaikai =
| veikla = [[geologija|geologas]], [[politika|politinis]] bei visuomenės veikėjas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[Peterburgo universitetas]]
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos=
}}
▲'''Juozas Vaclovas Lukoševičius''' (
== Biografija ==
[[1875]] m. įstojo į Vilniaus progimnazijos 1-ąją klasę, vėliau mokėsi [[Vilniaus berniukų gimnazija|Vilniaus berniukų I-oje gimnazijoje]]. [[1883]] m. įstojo į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] [[fizika|Fizikos]] [[matematika|matematikos]] fakulteto gamtos mokslų skyrių. Mokydamasis [[1885]]-[[1886]] m. suartėjo su [[Aleksandras Uljanovas|A. Uljanovu]] ir kitais studentais, įsitraukė į politinę slaptos organizacijos „[[Narodnaja volia]]“ veiklą, su jais sudarė organizacijos teroristinę frakciją. Pasikėsinimui į carą [[Aleksandras III|Aleksandrą III]] rengti buvo sudarytas pagrindinis būrelis, jo nariai – J. Lukoševičius, [[Piotras Ševyriovas]] ir A. Uljanovas – patys gamino sprogstamąją medžiagą ir bombas. [[1886]] m. jo iniciatyva grupė užmezgė ryšius su Vilniuje veikiančiu „Narodnaja volia“ [[Antanas Gnatovskis|A. Gnatovskio]] būreliu, iš jo gavo cheminių medžiagų bomboms. [[1887]] m. [[kovo 1]] d. pasikėsinant prieš [[caras|carą]] suimtas, Valdančiojo senato ypatingosios įstaigos nuteistas mirti, bausmė pakeista katorga iki gyvos galvos. [[1887]]-[[1905]] m. kalėjo [[Šliselburgo tvirtovė]]je. Kalėdamas studijavo mineralogiją, chemiją, geologiją, uždarose gyvenimo sąlygose gimė mintis sudaryti 7 tomų „Elementarų mokslinės filosofijos kursą“. Kalėjime buvo parašyti III tomas „Neorganinis Žemės gyvenimas“, IV tomas „Organinis Žemės gyvenimas“ bei atskiros kitų tomų dalys. [[1905]]-[[1906]] m. gyveno tėviškėje policijos prižiūrimas. [[1907]] m. grįžęs į Sankt Peterburgą baigė universitetą.
[[1907]] m.
Nuo [[1916]] m. dėstė Aukštuosiuose Geografijos kursuose. [[1913]]–[[1918]] m. dar ir Geologijos komiteto bibliotekos mokslinis bendradarbis. 1918 m. Aukštuosius geografijos kursus reorganizavus į Geografijos institutą paskirtas pirmuoju jo rektoriumi, profesorius. [[1915]]–[[1919]] m. Petrogrado Prekybos uostų skyriaus Hidrometeorologinės dalies geologas – specialistas. Tuo pačiu metu bendradarbiavo Rusijos mokslinių - literatūrinių žurnalų redakcijose, kur atspausdino daugiau kaip 20 mokslinių straipsnių bei apybraižų.▼
▲[[1907]] m. išėjęs iš kalėjimo dėstė P. Lesgafto Aukštuosiuose kursuose. [[1908]]–[[1911]] m. išleido kalėjime parašytą trijų knygų veikalą „Neorganinis Žemės gyvenimas“. Pirmoji knyga skirta bendriesiems Žemės rutulio fiziniams – cheminiams procesams, antroji uolienų cheminiams procesams, metamorfizmui, trečioji Žemės istorijai ([[paleogeografija]]i) pažinti.
1919 m. grįžus į Lietuvą paskirtas viduriniųjų mokyklų vizitatoriumi. Nuo [[1920]] m. [[VU|Stepono Batoro universiteto]] Matematikos – gamtos fakulteto profesorius. Įkūrė [[geofizika|Geofizikos]] katedrą, buvo jos vedėjas, vėliau įkūrė ir Mineralogijos katedrą, iki [[1925]] m. skaitė fizinės geologijos ir petrografijos paskaitas, vadovavo praktikos darbams, skaitė kristalografijos, mineralogijos ir geologijos kursą. ▼
▲Nuo [[1916]] m. dėstė Aukštuosiuose Geografijos kursuose. [[1913]]–[[1918]] m. dar ir Geologijos komiteto bibliotekos mokslinis bendradarbis. 1918 m. Aukštuosius geografijos kursus reorganizavus į Geografijos institutą paskirtas pirmuoju jo rektoriumi. [[1915]]–[[1919]] m. Petrogrado Prekybos uostų skyriaus Hidrometeorologinės dalies geologas – specialistas. Tuo pačiu metu bendradarbiavo Rusijos mokslinių - literatūrinių žurnalų redakcijose, kur atspausdino daugiau kaip 20 mokslinių straipsnių bei apybraižų.
▲1919 m. grįžus į Lietuvą paskirtas viduriniųjų mokyklų vizitatoriumi. Nuo [[1920]] m. [[VU|Stepono Batoro universiteto]] Matematikos – gamtos fakulteto profesorius. Įkūrė [[geofizika|Geofizikos]] katedrą, buvo jos vedėjas, vėliau įkūrė ir Mineralogijos katedrą, iki [[1925]] m. skaitė fizinės geologijos ir petrografijos paskaitas, vadovavo praktikos darbams, skaitė kristalografijos, mineralogijos ir geologijos kursą.
== Darbai ==
J. Lukoševičiaus indėlis Žemės pažinimo mokslams labai platus – jis vienas pirmųjų kontrakcinės hipotezės idėjas papildė izostazinės teorijos teiginiais, sukūrė uolienų zoninio metamorfizmo teoriją ir hipotezę apie apledėjimo ryšį su kalnodara bei tektonika, išskyrė uolienų metamorfizmo zonas, ultrametamorfizmo sritį bei vystė kristalinių skalūnų kilmės hipotezę, pirmasis suformavo globalios paleogeografijos pagrindus ir sudarė planetos paleogeografines schemas atskiriems geologiniams periodams.▼
▲J. Lukoševičiaus indėlis Žemės pažinimo mokslams labai platus – jis vienas pirmųjų kontrakcinės hipotezės idėjas papildė izostazinės teorijos teiginiais, išskyrė uolienų metamorfizmo zonas, ultrametamorfizmo sritį bei vystė kristalinių skalūnų kilmės hipotezę, pirmasis suformavo globalios paleogeografijos pagrindus ir sudarė planetos paleogeografines schemas atskiriems geologiniams periodams.
Už kapitalų veikalą „Neorganinis Žemės gyvenimas“ [[1909]] m. [[Rusijos geografų draugija|Rusijos geografų draugijos]] taryba J. Lukoševičių apdovanojo [[Semionas Tianšanskis|Semiono Tianšanskio]] medaliu, o [[1912]] m. Mokslų Akademija – Achmatovo premija. <ref>[[Algirdas Gaigalas]], [[Vytautas Merkys]]. {{VLE|XIII}}, 683 psl. </ref> ▼
== Šaltiniai ==
▲Už kapitalų veikalą „Neorganinis Žemės gyvenimas“ [[1909]] m. Rusijos geografų draugijos taryba J. Lukoševičių apdovanojo [[Semionas Tianšanskis|Semiono Tianšanskio]] medaliu, o [[1912]] m. Mokslų Akademija – Achmatovo premija.
{{ref}}
[[Kategorija:Lietuvos geologai]]
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]
[[Kategorija:Rusijos geologai]]
[[en:Józef Łukaszewicz]]
| |||