Jonas Vanagaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
red |
papildyta |
||
Eilutė 32:
== Biografija ==
Įgijęs pradinį išsilavinimą tarnavo [[Prūsija|Prūsijos]] kariuomenėje. Padėjo [[Morta Zauniūtė|Mortai Zauniūtei]] rengti lietuviškų knygų katalogą [[1900]] m. [[Paryžius|Paryžiaus]] parodai. Nuo [[1903]] m. „Birutės“ draugijos narys. [[1904]] m. [[Vincas Kapsukas|Vincui Kapsukui]] padėjo leisti laikraštį [[Draugas (laikraštis)|„Draugas“]], oficialusis šio laikraščio redaktorius [[Bitėnai|Bitėnuose]]. [[1904]]-[[1905]] m. iš tėviškės persikėlęs į Tilžę, revoliucinio sąjūdžio Lietuvoje metu padėjo gabenti per sieną atsiunčiamus iš Vakarų Europos lietuviškus atsišaukimus
Po [[1905-1907 m. revoliucija|1905-1907 m. revoliucijos]] dėl nepastovaus politinio nusistatymo bei vokiečių valdžios represijų nuo politikos nutolo ir daugiausiai jėgų atidavė kultūrinei „Birutės“ draugijai. [[1910]] m. gruodį leido laikraštį „Allgemeine Litauische Rundschau“, [[1913]]-[[1914]] m. redagavo laikraštį „Sūkurys“. [[1909]]-[[1913]] m. redagavo laikraštį „Birutė“, o perėmęs vadovavimą
▲[[1909]]-[[1913]] m. redagavo laikraštį „Birutė“, o perėmęs vadovavimą Birutės draugijai, pasirūpino, kad draugijos biblioteka ir senienų muziejus būtų perduotas [[Lietuvių mokslo draugija]]i [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1912]]-[[1913]] m. turėjo išeivių biurą, padėdavo jiems išvykti iš Lietuvos arba patekti į Lietuvą be paso. Vienas iš „Santaros“ steigėjų.
Nuo [[1918]] m. [[lapkričio 16]] d. [[Prūsijos lietuvių tautinė taryba|Prūsijos lietuvių tautinės tarybos]], apeliavusios į lietuvišką mažlietuvių kilmę ir šios kilmės pagrindu siekusios sujungti lietuvių gyvenamas žemes, narys. 1918 m. [[lapkričio 30]] d. pasirašė [[Tilžės Aktas|Tilžės Aktą]] ([[1936]] m. “Ryto” spaustuvėje Klaipėdoje išleido meniškai paruoštą spalvotą didelio formato šio Akto variantą). [[1922]] m. [[gruodžio 18]] d. įsteigto [[Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas|Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto]] narys, jo pirmasis sekretorius. [[1923]] m. Namų savininkų sąjungos pirmininkas, jo partija dalyvaudavo rinkimuose į Klaipėdos miesto seimelį, bet [[1924]] m. išsikovojo vieną atstovą į Klaipėdos miesto tarybą. [[Viktoras Gailius|Viktoro Gailiaus]] pasiūlymo susijungti su jo vadovaujama [[Visuomenės sąjunga]] nepriėmė. 1923-[[1940]] m. [[Šaulių sąjunga|Šaulių sąjungos]] Klaipėdos komiteto sekretorius. [[1938]] m. Klaipėdos sukilimo dalyvių prisiminimų almanacho „Kovos keliais“ iniciatorius.
| |||