Vengrijos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 6:
Terminas „Vengrijos karalystė“ naudojamas siekiant atskirti šį ilgalaikį politinį darinį nuo šiuolaikinės Vengrijos valstybės, kuri yra žymiai mažesnė ir etniškai homogeniška. Iki XIX a. imtinai „vengrais“ vadinti visi šios karalystės gyventojai, nepriklausomai nuo jų tautybės kaip mes ją suprantame dabar.
 
Pirmasis Vengrijos karalius [[Steponas I Šventasis|Ištvanas I]] buvo karūnuotas sostinėje [[Estergomas|Estergome]] [[1000]] m. gruodį. Jo laikais šalis priėmė [[krikščionybė|krikščionybę]] ir susikūrė Vengrijos valstybė.
== Istorija ==
=== Iki Habsburgų ===
Pirmasis Vengrijos karalius [[Steponas I Šventasis|Ištvanas I]] buvo karūnuotas sostinėje [[Estergomas|Estergome]] [[1000]] m. gruodį. Jo laikais šalis priėmė [[krikščionybė|krikščionybę]] ir susikūrė Vengrijos valstybė.
 
Valstybę valdė Vengrijos karaliai, karūnuojami [[Šventojo Stepono karūna]]. Iki XVI a. valdė šios dinastijos:
eilutė 17 ⟶ 15:
* [[Zapolijos]]
* Nedinastinis valdovas [[Motiejus Korvinas]] (''Matthias Corvinus'').
=== Kovos su turkais ir skilimas ===skilima
[[1526]] m. [[Mohačo mūšis|Mohačo mūšyje]] vengrų kariuomenę sutriuškino [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] pajėgos, o Vengrijos karalius [[Liudvikas II Jogailaitis]] žuvo. Dėl osmanų puolimo žlugo centrinė valdžia ir prasidėjo vidinės kovos. Kai kurie vengrų didikai Vengrijos karaliumi paskelbė kaimyninės [[Austrija|Austrijos]] valdovą imperatorių [[Imperatorius Ferdinandas I|Ferdinandą I-ąjį]], kuris su Vladislovu buvo susijęs dinastiniais ryšiais. Be to, pagal ankstensius susitarimus, Vladislovui mirus be palikuonių, kas ir atsitiko, Vengrijos sostą turėjo perimti Habsburgai. Nepaisant to, dalis didikų palaikė Vengrijos didiką Joną Zapolją (''Zápolya/Szapolyai János''), kuris gavo palaikymą iš Osmanų sultanato, tačiau buvo nepripažįstamas krikščioniškųjų valstybių.
 
Trišalis konfliktas prasidėjo, kai Ferdinandas įsiveržė į Vengriją, stengdamasis užtikrinti savo valdžią kuo didesnei Vengrijos karalystės teritorijai. 1541 m. buvusi karalystės teritorija buvo padalinta į tris dalis ir šis padalinimas išliko iki pat [[XVII amžius|XVII a.]]. Nors sienos šiuo periodu labai dažnai keitėsi, šias tris dalis galima apytiksliai įvardinti taip:g
* dabartinė [[Slovakija]], šiaurės vakarų [[Uždunojė]], [[Burgenlandas]], vakarinė Kroatija ir šalia esančios teritorijos pateko Habsburgų valdžiai. Ši teritorija buvo vadinama Karališkaja Vengrija, kuri, nors ir buvo formaliai atskira valstybe, faktiškai buvo valdoma iš Habsburgų Austrijos.
* Panonijos lyguma (vengr. ''Alföld'' arba ''Nagyalföld'' – didžioji šiuolaikinės Vengrijos dalis, įskaitant pietvakarinę Uždunoję ir [[Banatas|Banatą]]), išskyrus dabartinės Vengrijos šiaurės rytų dalį, tapo [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] dalimi.
* Likusi teritorija tapo naujai nepriklausoma tapusia [[Transilvanija|Transilvanijos]] kunigaikštyste, valdoma Zapoljos šeimos. Transilvanija buvo vasalinė Osmanų imperijos valstybė.
eilutė 34 ⟶ 30:
[[Kategorija:Europos istorinės valstybės]]
[[Kategorija:Vengrijos istorija]]
[[Kategorija:Habsburgų monarchijos teritorijos]]Habsbu
 
[[bg:Кралство Унгария]]
[[cs:Uhersko]]
[[da:Kongeriget Ungarn]]
eilutė 52 ⟶ 46:
[[ja:ハンガリー王国]]
[[ko:헝가리 왕국]]
[[la:Regnum Hungariae]]
[[nn:Kongedømet Ungarn]]
[[no:Kongedømmet Ungarn]]
[[pl:Królestwo Węgier]]
[[pt:Reino da Hungria]]
eilutė 60 ⟶ 52:
[[ru:Королевство Венгрия]]
[[sh:Ugarska]]
[[simple:Kingdom of Hungary]]Hu
[[sk:Uhorsko]]
[[sr:Краљевина Угарска (1000—1918)]]
[[sv:Kungadömet Ungern]]
[[th:ราชอาณาจักรฮังการี]]
[[tr:Macaristan Krallığı]]
[[zh:匈牙利王国]]
[[zh-min-nan:Magyar Ông-kok]]