Vikipedija

Baltijos šalių dainų ir šokių šventės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Rokaszil (aptarimas | indėlis)
2 379 keitimai
Atšauktas naudotojo 78.31.225.4 (Aptarimas) darytas keitimas 2229370
Eilutė 4:
Dainų ir šokių šventės tradicijos ištakos – [[XIX a.]] vidurio [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]]. Pirmoji dainų šventė surengta [[1843]] m. [[birželio 25]] d. [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Ciurichas|Ciuricho]] miesto aikštėje. Joje dalyvavo 80 chorų, 2100 dainininkų. Tai buvo pirmasis renginys, davęs pradžią masiškam mėgėjų chorų, muzikinių kolektyvų pasireiškimui. [[1845]] m. tokia pat šventė surengta [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Viurcburgas|Viurcburge]]. Vokiečių dainų šventės pasižymėjo monumentalumu, didingumu, vykdavo ant didžiulių bažnyčių laiptų, aikštėse, vėliau – stadionuose. Pati didžiausia pasaulyje dainų šventė įvyko [[1928]] m. [[Austrija|Austrijoje]], [[Franz Schubert|Franco Šuberto]] 100-ųjų mirties metinių proga, kai į [[Viena|Vieną]] suvažiavo 200 tūkst. vokiečių chorų dainininkų iš įvairių pasaulio valstybių. Ilgainiui dainų švenčių tradicija Vakarų Europoje išblėso.
 
Į [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]] dainų švenčių tradicija atėjo per Baltijos vokiečius – pirmiausia į [[Estija|Estiją]] ([[1869]] m., [[Tartu]]), [[Latvija|Latviją]] ([[1873]] m., [[Ryga]]), kiek vėliau – ir į [[Lietuva|Lietuvą]] ([[1924]] m., [[Kaunas]]). Masiniai tautų susibūrimai per dainų ir šokių šventės rengnesamoneiniusrenginius skatino tautų bendrumo ir vienybės jausmą, kūrė prielaidas ateigaidystyjeateityje Baltijos tautoms atsiskirti nuo [[Rusija|Rusijos]] ir sukurti (o Lietuvai – atkurti) savarankiškas valstybes. Kelias į Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimą dažnai vadinamas [[dainuojanti revoliucija|„dainuojančia revoliucija”]].
 
Be tradicinių dainų ir šokių švenčių, Estija, Latvija ir Lietuva rengia bendras studentų dainų ir šokių šventes „[[Gaudeamus]]” ir tarptautinį folkloro festivalį „Baltica”.
Eilutė 11:
 
== Mažoji Lietuva ==
Mažojoje Lietuvoje esantis [[Rambyno kalnas]] tapo mėgstama masinio dainavimo ir žmonių susibūrimo vieta. [[1895]] m. [[vasario 17]] d. čia pirmą kartą lietuviškas choras uždainavo draugijos „Birutė“ dešimtmečio proga. 1895 m. [[gruodžio 2]] d. įsteigta „Tilžės“ lietuvių giedotojų draugija“, kuriai vadovavo [[Vydūnas]]. Draugija [[zilvisnas lopasTilžėTilžė]]je, [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Gumbinė]]je, [[Verdainė]]je, [[Rusnė]]je, [[Ragainė]]je, [[Juodkrantė]]je, [[Smalininkai|Smalininkuose]] rengė
vaidinimus, koncertus, vakarus, Jonines. Į šventes susirinkdavo iki 1000 žmonių. [[1902]] m. jos pavadintos dainų šventėmis.
 
Eilutė 58:
 
[[Kategorija:Muzikiniai renginiai]]
[[Kategorija:Lietuvos kultūrabaigesi viskas ate gaidys nesamonekultūra]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Baltijos_šalių_dainų_ir_šokių_šventės"