Vladas Nagevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vladas Nagevičius-Nagius''' ([[1881]] m. [[birželio 17]] d. [[Kretinga]] – [[1954]] m. [[rugsėjo 15]] d. [[Klyvlendas]]. [[1995]] m. jo palaikai pargabenti į Lietuvą, palaidoti Kretingoje.) – [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, [[Archeologija|archeologas]], [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejaus]] įkūrėjas, [[generolas]], [[Politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas.

Mokėsi [[Palangos progimnazija|Palangos progimnazijoje]], bet pašalintas už atsisakymą dalyvauti [[Stačiatikiaistačiatikiai|stačiatikių]] pamaldose. [[1900]] m. baigė [[Rygos gimnazija|Rygos gimnaziją]], priklausė slaptam moksleivių būreliui, kuris rinkdavosi jo motinos bute. Drauge su [[Kipras Bielinis|Kipru Bieliniu]] iškovojo lietuviškas pamaldas moksleiviams. [[1904]] m. baigė [[PetrapilisPeterburgas|PetrapilioPeterburgo]] archeologijos institutą ir įstojo į [[Peterburgo karo medicinos akademija|Karo medicinos akademiją]].

[[1902]]–[[1904]]–1904 m. dalyvavo [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] būreliuose PetrapilyjePeterburge. [[1905]] m. – [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis. [[1906]] m. už politinę veiklą areštuotas Kretingoje, [[Vilnius|Vilniaus]] teismo rūmuose jam iškelta byla dėl socialdemokratinės literatūros laikymo, bet advokatas [[Vladas Stašinskas]] ir Karo akademijos profesorius [[Ivanas Pavlovas]] jį apgynė. [[1908]] m. įkūrė Karo medicinos akademijos lietuvių medikų korporaciją „[[Fraternitas Lituanica]]“, kuriai priklausė visą gyvenimą ir kuri Lietuvoje išaugo į gausią medikų organizaciją.

[[1910]] m. baigęs Karo akademiją, tarnavo vyr. gydytoju [[kanonierė]]je „Chrabryj“, šarvuotyje „Slava“. Kaip karininkas yra saugojęs [[Šaulių gegužinės|Šaulių gegužines]]. [[1917]] m. [[Petrapilio lietuvių seimas|Petrapilio lietuvių seime]] atstovavo [[Helsinkis|Helsinkio]] lietuviams kariams ir palaikė Lietuvos nepriklausomybės rezoliuciją. 1917 m. vasarą perkeltas tarnauti į [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] laivyną, bet [[1918]] m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą.

Pirmasis [[Lietuvos kariuomenė]]s karo gydytojas. 1918 m. [[gruodžio 21]] d. paskirtas karo sanitarijos viršininku, bet susirgo, ir, lenkams užpuolus, liko [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1919]] m. gegužės mėn. atvyko į [[Kaunas|Kauną]], dirbo kariuomenės lauko sanitarijos inspektoriumi. Nuo 1919 m. [[gruodžio 19]] d. iki [[1940]] m. rugpjūčio mėn. vadovavo Lietuvos kariuomenės sveikatos tarnybai. Įkūrė Sanitarijos puskarininkių mokyklą, Aukštuosius karo sanitarijos kursus. Dalyvavo tarptautiniuose karo medicinos kongresuose. [[1920]] m. [[gegužės 20]] d. suteiktas generolo leitenanto laipsnis.

[[1905]]–1905–[[1912]] m. ir [[1921]] m. tyrinėjo Vakarų [[Žemaitija|Žemaitijos]] – Kartenos, [[Kiauleikių kapinynai|Kiauleikių]], [[Kretingos kapinynas|Kretingos]], [[Maciuičiai|Maciuičių]], [[Norgėlai|Norgėlų]], [[Pociai|Pocių]], [[Senkų kapinynas|Senkų]], [[Skomantų piliakalnis|Skomantų]], [[Šateikiai|Šateikių]], [[Viekšniai|Viekšnių]] kapinynus, iš jų žymiausią – [[Pryšmančiai|Pryšmančių]] kapinyną. [[1931]]–[[1934]] m. – [[Apuolės piliakalnis|Apuolės]] ir [[Įpilties piliakalnis|Impilties piliakalnius]].

[[1921]]–1921–[[1925]] m. Valstybinės archeologijos komisijos narys, ruošė pranešimus, paskaitas. Dalyvavo [[1932]] m. II Baltijos archeologų kongrese, [[1932]] m. – I ir [[1936]] m. – II tarptautiniuose archeologų kongresuose. [[1921]] m. įkūrė Karo muziejų (nuo [[1930]] m. – Vytauto Didžiojo karo muziejus) ir memorialinį sodelį prie jo, iki [[1940]] m. ir [[1941]]–1941–[[1944]] m. jo viršininkas. Jo užsakymu sukurta ir muziejuje sukaupta daug istorinių paveikslų, įrengtas Kauno [[kariljonas]]. Nuo [[1933]] m. – [[Latvijos mokslų akademija|Latvijos mokslų akademijos]] narys korespondentas.

Nuo 1905 m. bendradarbiavo laikraščiuose „[[Vilniaus žinios]]“, „[[Lietuvos žinios]]“, „Lietuvos Tauta“, „Viltis“. 1920 m. pradėjo organizuoti [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejų]] Kaune, kuris atidarytas 1921 m. [[vasario 16]] d. Nuo 1921 m. iki 1940 m. ir nuo [[1941]] m. iki [[1944]] m. dirbo Karo muziejaus direktoriumi. 1940 m. – [[Knygnešių sienelė]]s, skirtos lietuvių tautos kovos su lietuviškos [[Spaudosspaudos draudimas|spaudos draudimu]], statybos iniciatorius. Nuo [[1927]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordinas|Vyties kryžiaus ordino]], nuo [[1928]] m. [[Savanorių medalis|Savanorių medalio]] komisijų narys.

[[1922]] m. suorganizavo ''[[Karininkų Ramovė|Lietuvos karininkų Ramovę'']], organizacijos pirmininkas, daug darbo įdėjo statant jos rūmus Kaune. 1923 m. vadovavo [[Lietuvos sporto lyga]]i, vienas iš [[Olimpinės žaidynės|olimpinio sąjūdžio]] organizatorių.

1920 m. už Lietuvos armijos kūrimą ir tarnybą joje gavo 20 ha dvarą 2 km į pietvakarius nuo [[Babtai|Babtų]], ėmė čia steigti pavyzdinį ūkį. Jo iniciatyva pakeistas Babtyno dvaro pavadinimas – [[Žemaitkiemis (Babtai)|Žemaitkiemis]]. Dvaras garsėjo erdviomis arklidėmis, kuriose buvo laikomi veisliniai žirgai. Visą dvaro ūkį tvarkė jo žmona Veronika. Stengėsi atgaivinti senąsias tradicijas, taikliai priderindamas jas prie tuometinio gyvenimo ritmo. Dvaras garsėjo [[Joninės|Joninėmis]], į kurias suvažiuodavo Kauno inteligentija ir [[valstybė]]svalstybės vadovai.

[[1924]] m. įkūrė Karo invalidų šelpimo komitetą, vienas iš [[Suomiai|Suomių]]-lietuvių draugijos bei kelių kitų draugijų steigėjas. [[1925]]–[[1928]]1925–1928 m. vadovavo [[Lietuvai pagražinti draugija]]i. [[1934]]–[[1940]]1934–1940 m. [[Lietuvos gyvūnų globos draugija|Lietuvos gyvūnų globos draugijos]] pirmininkas. 1940 m. [[kovo 28]] d. išrinktas [[Lietuvos jūrininkų sąjunga|Lietuvos jūrininkų sąjungos]] Garbės pirmininku. <ref>[[Gintautas Zabiela]]. {{VLE|XV}}, 695 psl. </ref>

[[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], [[1949]] m. – į [[JAV]].

* Mūsų pajūrio medžiaginė kultūra VIII–XIII amžiuje, [[1935]] m.

* [[1920]] m. 5 laipsnio [[Vyčio Kryžiaus ordinas]]

* [[1936]]1928 m. [[Vytauto DidžiojoGedimino 2 laipsnio ordinas]]

* [[1928]]1936 m. [[GediminoVytauto Didžiojo 2 laipsnio ordinas]]

* Generolo gydytojo Vlado Nagiaus Nagevičiaus gyvenimo ir darbų apžvalga, Putnamas, [[1962]] m.