Ateitis (žurnalas): Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Ateitis_žurnalas.gif|thumb|right|250px|Žurnalo viršelis, 1982m1982 m.]]

'''Ateitis''' -– [[krikščionybė|krikščioniškos]] pakraipos [[žurnalas]] Lietuvoje, prisidedantis prie [[ateitininkai|ateitininkų]] [[ideologija|ideologijos]] skleidimo.

[[1910]] metųm. [[vasario 19]] dienąd. [[Leuvenas|Leuvene]], ([[Belgija|Belgijoje]],) susidariusi Lietuvių Katalikųkatalikų Studentųstudentų Sąjungossąjungos Valdyba atspindėjo naujai kilusį lietuvių [[katalikybė|katalikų]] šviesuomenės [[sąjūdis|sąjūdį]] už ištikimybę [[dievas|Dievui]], [[tauta]]i ir krikščioniškai [[kultūra]]ikultūrai. Naujas sąjūdis siekė sujungti [[gimnazija|gimnazijų]] [[miksleivis|moksleivius]] ir [[universitetas|universitetų]] [[studentas|studentus]] bei aukštuosius mokslus jau baigusius lietuvius katalikus į tamprią [[organizacija|organizaciją]], kuriai parinktas šūkis: „Visa atnaujinti Kristuje“.

Pirmųjų organizavimosi pastangų vaisius buvo ryškus. Jau tų metų rudenį [[Kaunas|Kaune]] pasirodė ranka rašytas [[laikraštis]] „Ateitis“. Pasiryžta išleisti savo spausdintą žurnalą, kuris gvildentų mokslus einančiai lietuvių jaunuomenei rūpimus klausimus, tarp kurių svarbiausi buvo [[religija|religijos]], tautiškumo ir krikščioniškos kultūros reikalai. TasŠis tikslas buvo pasiektas [[1911]] metųm. [[vasaris|vasario]] mėnesį, kai pasirodė „Ateitis“. Tai buvo priedas prie [[prelatas|prelato]] [[Aleksandras Dambrauskas|Aleksandro Dambrausko]] - Jakšto redaguotos „Draugijos“ ([[1907]]–[[1914]]). Pirmasis žurnalas išėjo kartu su 50-uoju „Draugijos“ numeriu, [[1913]] metaism. pradėjo eiti kaip savarankiškas žurnalas. Pirmasis ,,Ateities“„Ateities“ [[redaktorius]] [[Pranas Dovydaitis]], naujojo sąjūdžio pagrindinis pradininkas. [[straipsnis|Straipsniu]] „Trys pamatiniai klausimai“ pirmajame „Ateities“ numeryje jis pravėrė mąstančiai jaunuomenei duris į „plačiausios apimties idėjų rūmus“. Po Prano Dovydaičio straipsniu padėtas parašas „Ateitininkai“ tuojau prigijo ir įsiteisino lietuvių šviesuomenėje. Nuo „Ateities“ žurnalo pavadinimo kilo ir ateitininkų organizacijos vardas. [[Mokslas]], [[literatūra]], [[menas]], [[muzika]], [[teatras]] - sritys, kuriose patys ateitininkai ypač stengėsi reikštis. „Ateitis“ buvo tas šaltinis, iš kurio tryško jaunos kūrybinės pajėgos ir kurio aplinkoje brendo nauji kūrybos [[talentas|talentai]].

[[Lietuva]] pirmuoju analizuojamu laikotarpiu buvo [[okupacija|okupuota]] carinės [[Rusija|Rusijos]], antruoju laikotarpiu – [[TSRS|Sovietų Sąjungos]]. Pačioje žurnalo leidimo pradžioje ([[1911]]–[[1913]]1911–1913) Lietuva siekė politinės [[autonomija|autonomijos]]. Plečiantis lietuviškai spaudai, kultūra ėmė įgauti autonominę reikšmę. Vėliau prasidėjo [[inteligentija|inteligentijos]] [[trėmimas|trėmimai]] dėl kurių didelė dalis lietuvių šviesuomenės pasitraukė į vakarusVakarus. Iš pradžių – į [[Vokietija|Vokietiją]] ([[DP]] stovyklos), vėliau išsibarstė po visą pasaulį – [[JAV]], [[Kanada|Kanadą]], [[Australija|Australiją]] ir kitur. Tad žurnalas „Ateitis“ iš pradžių buvo pradėtas leisti [[Čikaga|Čikagoje]], po to – [[Bruklinas|Brukline]]. Žurnalo leidėjai visomis išgalėmis stengėsi, kad [[emigracija|emigravę]] lietuviai nenutautėtų, nepamirštų lietuviškų [[paprotys|papročių]] bei tradicijų, kuo dažniau kalbėtų ir skaitytų [[gimtoji kalba|gimtąją kalba]]. Ateitininkai ragino lietuvius kovoti už Lietuvos [[laisvė|laisvę]], žadino tautinę savimonę, skatino krikščionišką tikėjimą, kuris stiprina dvasią, neleisdamas užmiršti dviejų, tuo laikotarpiu pagrindinių, lietuviui keliamų klausimų: „Kuo aš turiu būti?“ ir „Ką aš turiu daryti?“.

[[1997]] metaism. Ateitininkų federacijos (AF) centras persikelia iš Čikagos į Lietuvą. Taigi 9-taisiais [[Nepriklausomybė]]sNepriklausomybės metais atsiranda pagrindas atgimti Lietuvoje ir žurnalui „Ateitis“. Nuo [[2001]] [[birželis|m. birželio]] mėn. atgaivinti žurnalo leidimą sutiko [[Emilija Pundziūtė]]. Ji subūrė jaunų žmonių kolektyvą. Nuo [[2002]] [[spalis|m. spalio]] mėn. žurnalo „Ateitis“ redaktorės pareigos buvo perduotos [[Ieva Elzbutaitė|Ievai Elzbutaitei]].

Žurnalas skelbiasi atliekąs [[misija|misiją]], siekiančią ugdyti dorą, intelektualų, kūrybiškai mąstantį [[žmogus|žmogų]] ([[jaunimas|jaunimą]]), puoselėjantį krikščioniškąsias vertybes.

* Žurnalo kūrėjų vertinimas.

*[„Ateitis gali būti tik su ,,Ateitimi”“]„Ateitimi”. Ramunė Kubiliūtė, „Draugas“