Vikšras: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Vikšrų pilvelio dalyje išsidėsčiusios penkios poros pilvelio pridėtinių kojų. Jos būna ant 3-6 ir 10 narelių. Tačiau aukštesniųjų drugių pilvelio kojų skaičius sumažėjęs, todėl eidami vikšrai pilvelį išlenkia ([[sprindžiai]]). Pilvelio kojų apačioje būna eilutė trumpų kabliukų, kuriais vikšras tvirtai laikosi prie slidaus lapo paviršiaus. Kūno gale esanti kojų pora vadinama [[klasperis|klasperiu]].

 

Vikšrų kūnas apaugęs įvairiais šeriais, spygliais, dygliais, karpelėmis. Visi šie dariniai yra svarbūs rūšių nustatymui, kadangi jų skaičius ant narelių pastovus. Kartais turi įvairių išaugų, kurios labai pakeičia bendrą vikšro vaizdą. [[Sfinksai|Sfinksų]] pilvelio gale yra ragai, kurie kilę iš pakitusių spyglių. [[pleštekės|Pleštekių]] šereliai šakoti, todėl gerai apsaugo vikšrus nuo paukščių, bet tokius lesa [[gegutė]]s. Kartais visas vikšro kūno paviršius padengtas ištisine šerelių danga ir atrodo lyg kailiniuotas (pvz., [[meškutės]] – todėl toks drugių pavadinimas). Kai kurių vikšrų šereliai jungiasi su nuodų liaukomis. Todėl palietus ar nulaužus tokį šerelį nuodai išsilieja ir gali sukelti odos uždegimą. Tokius šerelius turi [[Kuršių nerija|Kuršių nerijoje]] gyvenantys [[Pušinis keliaujantis kuoduotis|keliaujantieji verpikai]] (''Thaumetopoea pinivora'') – drugys įrašytas į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. [[Machaonas]] išskiria nemalonų atbaidantį kvapą. Drugių vikšrų spalvų įvairovė gana didelė. Dažnai augant ji keičiasi. Atvirose vietose gyvenantys vikšrai yra labai ryškių spalvų, o kūno raštas gana margas. Slėptuvėse gyvenantys dažniausiai yra vienspalviai, blyškūs.