Žiemos karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Namins (aptarimas | indėlis)
Namins (aptarimas | indėlis)
Eilutė 39:
Per keturis karo mėnesius Sovietų Sąjungos kariuomenė neteko daugybės karių. Vienas Raudonosios Armijos generolas, pažiūrėjęs į žemėlapį ir įvertinęs užkariautos teritorijos dydį pasakė: "Mes užkariavome tik tiek žemės, kad joje pakaktų palaidoti žuvusiuosius". Oficialiai sovietai teigė, kad žuvo 48 745 žmonės, o buvo sužeisti - 150 863.<ref name="Trotter20">[[#Trotter2002|Trotter 2002]], pages 263–270</ref>
 
Nikita Chrusčiovas teigė, kad Sovietų Sąjunga Suomijos puolimui pasiuntė 1,5 milijono žmonių, iš kurių 1 milijonas žuvo, Sovietų Sąjunga neteko 1000 lėktuvų, 2300 tankų ir šarvuotų mašinų beiir begalės kitų karinių priemonių. <ref>{{cite web |last=Maddock |first=Robert K. |title= The Finnish Winter War |url= http://www.kaiku.com/winterwar.html |date= 1 March 2007 |work= |publisher=Kutri's Corner |accessdate=24 July 2009}}</ref><ref>Mosier, John, ''The Blitzkrieg Myth: How Hitler and the Allies Misread the Strategic Realities of World War II'', HarperCollins, 2004, ISBN 0-06-000977-2, page 88</ref> Suomijos nuostoliai apsiribojo 25 904 žuvusiais arba dingusiais<ref name="pikkujattilainen-kurenmaalentila">{{cite book |last1=Kurenmaa | first1=Pekka |last2=Lentilä | first2=Riitta |editor1-first=Jari |editor1-last=Leskinen |editor2-first=Antti |editor2-last=Juutilainen |title=Jatkosodan pikkujättiläinen |edition=1st |publisher=Werner Söderström Osakeyhtiö |date=2005 |pages=1150-1162 |chapter=Sodan tappiot |language=Finnish |isbn=951-0-28690-7}}</ref> ir 43 557 sužeistais.<ref name="talvisodanpikkujattilainen-lentilajuutilainen">{{cite book |last1=Lentilä | first1=Riitta |last2=Juutilainen | first2=Antti |editor1-first=Jari |editor1-last=Leskinen |editor2-first=Antti |editor2-last=Juutilainen |title=Talvisodan pikkujättiläinen |edition=1st |publisher=Werner Söderström Osakeyhtiö |date=1999 |pages=816-828 |chapter=Talvisodan uhrit |language=Finnish |isbn=951-0-23536-9}}</ref>
 
1990 metais profesorius [[Mikhail Semiryaga]], vadovaudamasis Raudonosios Armijos dokumentais išleido knygą, kurioje jis pateikė tikslų nukentėjusiųjų skaičių: 53 522 žmonės žuvo, 16 208 - dingo 163 772 - buvo sužeisti ir 12 064 nušalo. Tuo tarpu profesorius [[N. I. Baryshikov]] teigia, kad žuvo 53 500 žmonių. 1999 metais suomių profesorius [[Ohto Manninen]] apskaičiavo, kad Sovietų pusėje žuvo, arba pateko į nelaisvę 84 994 kariai, 186 584 - buvo suluošinti, arba tapo neįgaliais, 51 892 - susirgo, 9 614 - nušalo.<ref name="talvisodanpikkujattilainen-manninen2">{{cite book |last=Manninen | first=Ohto |editor1-first=Jari |editor1-last=Leskinen |editor2-first=Antti |editor2-last=Juutilainen |title=Talvisodan pikkujättiläinen |edition=1st |publisher=Werner Söderström Osakeyhtiö |date=1999 |pages=811-815 |chapter=Venäläiset sotavangit ja tappiot |language=Finnish |isbn=951-0-23536-9}}</ref> Rusijos istorikas [[Grigoriy Krivosheyev]] suskaičiavo 126 875 žuvusiuosius ir 264 908 sužeistuosius.<ref name="Krivosheyev">{{cite book | last=Krivosheyev | first=Grigoriy | authorlink=Grigoriy Krivosheyev |publisher = [[Greenhill Books]] | year=1997 | title=Soviet Casualties and Combat Losses in the Twentieth Century | edition=1st | url=http://www.soldat.ru/doc/casualties/book/chapter4_8.html | isbn = 1853672807}}</ref>