Aisčiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pasak Rytų Romos imperijos istoriko [[Jordanas (istorikas)|Jordano]] ([[VI amžius|VI a.]]), estijai gyvena į rytus nuo Vyslos žemupio, ryčiau ''vidivarijų'' ir šiauriau (iranėnakalbių) ''akacirų'' (t.y. šiauriau Pietryčių Europos [[miškastepė|miškastepių]] zonos).

Romėnų rašytojo [[Kasiodoras|Flavijaus Aurelijaus Kasiodoro]] (~[[V amžius|487]]-[[VI amžius|583]]) sudarytame laiškų rinkinyje ''Variae epistolae'' pateiktas [[gotai|Ostgotų]] karaliaus [[Teodorikas|Teodoriko]] ~[[VI amžius|523–526]] m. estijams rašyto padėkos laiško vertimas į lotynų k. Iš to nežinia kokia kalba rašyto laiško galima spręsti, kad ~523-526 m. vakariniai estijai ([[prūsai|senprūsų]] protėviai) turėjo valdovą ar vadą, nutarusį užmegzti prekybinius ryšius su viena stipriausių to meto Europos valstybių ir šia dingstimi pasiuntusį į Ostgotų karalystės sostinę [[Ravena|Raveną]] savo pasiuntinius su Teodorikui skirta gintaro dovana.

[[frankai|Frankų]] istoriko vienuolio [[Einhardas|Einhardo]] veikale ''Vita Karoli Magni'' (po [[IX amžius|830]] m.) minimi pietinėse Baltijos pakrantėse gyvenantys [[slavai]] ir estijai (''Sclavi et Aisti'').