[[eu:Beneditar]]
[[fi:Benediktiinit]]
Benediktas Nursietis (480-547). Iš turtingos šeimos. Mokėsi Romoje, po to atsiskyrė ir oloje gyveno 3 metus. Tada jį atranda kunigas ir pradeda lankyti žmonės. Benediktas priprašomas būti šalimais esančio vienuolyno vyresniuoju, bet neilgai trukus pasitraukia. Tada šalia įsteigia 12 vienuolynų, pradeda mokyti vaikus. Atsiranda nauja tradicija – priima vaikus (Oblatus)gyventi vienuolyne, iš kurių vėliau kai kuire tapdavo vienuoliais.
Moterų vienuolynų pradininkė – Benedikto sesuo šv. Scholastika.
Benedikto regula nulėmė 200 metų vienuolynų raidą. Ją sudarė 2 dalys: doktrina ir praktiniai potvarkiai. Yra 4 vienuolių rūšys: koinobitai, eremitai ir serabaitai. 3 dorybės: klusnumas, tylėjimas ir nusižeminimas. Pagrindinė nuobauda – ekskomunika (atskyrimas nuo bendruomenės – valgymo ir maldos).
Abatas – iki gyvos galvos;
prijoras – pavaduotojas kai nėra abato;
ūkvedys – keliamos savybės kaip abatui.
Griežtas nusistatymas prieš nuosavybę. Valgis gausus, valgyti tyliai. Į ligonius žiūri geranoriškai.
Santykiai su išoriniu pasauliu – uždara teritorija, išeiti galima tik su abato leidimu, draudžiama pasakoti įspūdžius iš anapus. Kontaktai – per naujokus ir svečius.
Duodami 3 įžadai:
Stabilumas – neišeiti iš vienuolyno;
tobulėjimo – pakeisti savo įpročius;
klusnumo įžadas.
Ypatingas dėmesys svečiams – pasibučiuoti, nusilenkti, pasimelsti. Svečius paprastai priimdavo abatas.
Gana giežta dienotvarkė – 8 val. liturgijos, pertraukos darbams. Labai svarbus dvasinis skaitymas ir studijos.Šv. Benedikto regula – po šv. Rašto populiariausia knyga.
Regulos reikšmė:
vakarų tradicijoj įtvirtino rankų darbą ir dvasinį skaitymą, stabilų gyvenimą vienuolyne (atsisakyta klajonių);
Tarnavimas Kristui per abatą, svečią ir ligonį;
lankstumas – daug sprendžia pats abatas;
juodos spalvos rūbai ir odinis diržas.
[[fo:Benediktinaraordanin]]
[[fr:Ordre de Saint-Benoît]]
|