Privatizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
bendresnis apibrėžimas, typos
Eilutė 1:
'''Privatizacija''' (taip pat - ''denacionalizacija'') - turto perdavimas iš visuomeninės arba valstybinės nuosavybės privačiai nuosavybei, taip pat turto valdymo perleidimas į privačioms įmonėms. Priešingas procesas vadinamas [[nacionalizacija]].
'''Privatizacija''' - socialistinės santvarkos keitimas kapitalistine, valstybinę nuosavybę keičiant privačia. Šis procesas XX amžiaus pabaigoje vyko daugelyje šalių. Kai kada privatizacija vadinamas ir mažesnio masto valstybinio sektoriaus vertimas privatine nuosavybe jau kapitalistinėje valstybėje.
 
Privatizacija paprastai siejama su pramonės ar paslaugų įmonėmis, tačiau gali būti taikoma bet kokiam turtui, pvz., žemei, keliams ir kt. Nuo XX a. pb. kai kuriose šalyse privatizacijos objektais tampa ir tokios valstybės anksčiau teiktos paslaugos kaip sveikatos apsauga, švietimas ir municipalinės paslaugos.
 
== Du galimi privatizacijos keliai ==
eilutė 46 ⟶ 48:
*'''Išlieka nepelningos įmonės'''. Nepelninga įmonė gali būti ilgą laiką palaikoma valstybės saskaita, kuomet labiau naudinga būtų leisti jai bankrutuoti.
*'''Politinė įtaka'''. Įvairūs politikai gali siekti, jog valstybinė įmonė pirktų vietinės gamybos (brangesnę) žaliavą, ribotų pardavimo kainas ar įdarbintų nereikalingų žmonių kovojant su nedarbu. Visa tai gali paversti valstybinę įmonę nepelninga.
Tačiau esama šalių (tarkim, Švedija), kur valstybinis sektorius yra pakankamai didelis ir dirba efektyviai. Neretai teigiama, jog tikrai demokratinėje valstybėje vyriausybė turi pakankamai politinių priežasčių gerai valdyti įmonę. Efektyvus valdymas gali padidinti vyriausybės populiarumą, palengvindamas laimėti sekančius rinkimus, Tuotuo tarpu prastas daugelio įmonių valdymas gali būti sekančiųkitų rinkimų pralaimėjimo priežastis.

Valstybinio sektoriaus šalininkai pateikia tokius argumentus:
*'''Pelno vaikymasis'''. Kiekvienas žmogus turi vieną balsą rinkimuose, tačiau rinkoje žmonės "renka" savo pinigais, kurių jie turi ne po tiek pat. Turtingesni žmonės turi daugiau "rinkos balsų". Todėl privati įmonė gali pradėti tenkinti ne daugumos, o daugiausia užmokančių poreikius.
*'''Korupcija'''. Privatizacijos metu neretai atsirada galimybių piktnaudžiauti atsakingais postais, paverčiant tai asmenininio paraturtėjimo šaltiniu (pavyzdžiui, privatizacija Rusijoje).
*'''Visuomenė nebevaldo įmonės'''. Privačios įmonės veikmaiveiksmai bei ketinimai nekontroliuojami. Jie gali būti ir slapti bei nesutapti su laukiamais ar deklaruojamais. Tai svarbu privatizuojant nacionaliniam saugumui reikšmingas ūkio šakas. Pavyzdžiui, greičiausiai negalima laikyti lauktais ir numatytais dalies Lietuvos naftos sektoriaus pardavimo WiliamsWilliams kompanijai padarinių (nuosavybė buvo perparduota Rusijai).
*'''Būtinų paslaugų praradimas'''. Privatizuota įmonė gali nustoti teikti būtinas paslaugas (tarkim, geriamą vandenį) mažiau turtingiems gyventojams arba rajonuose, kur tai nepelninga.
*'''Darbo našumas'''. StambįStambi įmonė efektyvesnė nei daugelis smulkių, todėl jei privatizacijos metu įmonė suskyla į daugelį smulkių, darbo našumas sumažėja.
*[[Natūrali monopolija|Natūralios monopolijas]]. Daugelis privataus verslo privalumų sumenksta ar išnyksta jei egzistuoja [[natūrali monopolija]].
*'''Pelno koncentracija'''. Visas valstybinės įmonės pelnas priklauso valstybei ir gali būti panaudotas daugelio piliečių problemoms spręsti. Privačios įmonės pelnas priklauso jos savininkui, ir tik dalis jo vėliau gali pasiekti valstybę mokesčių pavidalu.