Kalkinimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

12 pridėta baitų ,  prieš 11 metų
S
Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Siesartis - Pakeistos nuorodos į Siesartis (Šventoji)
S (robotas: smulkūs taisymai)
S (Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Siesartis - Pakeistos nuorodos į Siesartis (Šventoji))
Kalkinių trąšų efektyvumas priklauso nuo jų kilmės, grynumo ir dalelių dydžio, skirtingos trąšos palyginamos perskaičiuojant į CaCO<sub>3</sub>. Plačiausiai kalkinimui naudojamos pramoninės kalkinės trąšos. Viena iš alternatyvų industrinėms kalkinėms medžiagoms yra gamtinės gėlavandenės karbonatinės nuosėdos. Aplinkiniuose kraštuose (Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir kt.) gėlavandenės karbonatinės žaliavos yra gana detaliai ištirtos. Įvertintas šių medžiagų stratigrafinis ir erdvinis paplitimas, litologinė, cheminė, mineraloginė sudėtis <ref>Aaby, 1979, Bartosh, 1969; Бартош, 1976; Бартош, Сталбова 1983; Даниланс, 1957; Кокаровцев, 1984, 1986, 1987; Костко, 1971; Кремень, 1970 ir kt.</ref>, jas dažniausiai ir rekomenduojama naudoti dirvožemių kalkinimui. Gėlavandenių karbonatinių nuosėdų klodai itin paplitę Baltijos aukštumoje ir teritorijoje greta jos.
 
Centrinėje [[Baltijos aukštumos]] dalyje slūgso beveik vien ežerų klintis, o aukštumos pakraščiuose ir upių ([[Nemunas|Nemuno]], [[Neris|Neries]], [[Šventoji|Šventosios]], [[Žeimena|Žeimenos]], [[Verknė]]s ir kitų) bei raguvų išraižytose vietovėse – klinčių tufas. [[Medininkų aukštuma|Medininkų aukštumoje]] gėlavandenių karbonatinių nuosėdų klodų labai mažai. Lietuvoje dar prieš 60 m. prof. [[Mykolas Kaveckis|M. Kaveckis]] yra tyręs puriąsias gamtines karbonatines medžiagas, randamas ties [[Kavarskas|Kavarsku]] ir [[Siesartis (Šventoji)|Siesarties]] slėnyje. Jo manymu šie karbonatai tinka ne tik dirvų kalkinimui, bet ir [[farmacija]]i. 1956 m. agronomas J. Savickas apgynė disertaciją, kurioje įvertino vietinių gėlavandenių karbonatų naudojimo žemės ūkyje ypatybes (Šventosios upės baseino pavyzdžiu) <ref>Savickas, 1956, 1957, 1970.</ref>. Vėliau gėlavandenės karbonatinės nuosėdos buvo nagrinėjamos pavienių tyrinėtojų (geografų ir geologų), sprendžiant bendruosius [[Kvarteras|kvartero]] geologijos, [[geomorfologija|geomorfologijos]], paleogeografijos, limnologijos, mineralogijos ir kt. klausimus <ref>Garunkštis 1958, 1972; Kunevičienė, Savickas 1970; Кабайлене, 1965; Гарункштис 1975, 1984; Гальчене и др. 1973; ir kt.</ref>. Tiek užsienyje, ir ypač Lietuvoje, atlikta ir nemažai tyrimų įvairių gamtinių kalkinių medžiagų panaudojimui žemės ūkyje įvertinti.
 
== Knygos ==
3 607

pakeitimai