Gyventojų perteklius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
'''Gyventojų perteklius''' ({{en|overpopulation}}) - situacija, kai [[individas|individų]] skaičius, kuriuo [[populiacija|populiacijos]] gausa viršija tos [[rūšis|rūšies]] individų skaičių, kurį jų gyvenama aplinka gali išlaikyti. Dažniausiai terminas vartojamas kalbant apie [[žmogus|žmonių]] ryšį su jų aplinka, [[Žemė|Žemės planeta]]. Gyventojų perteklius gali atsirasti dėl padidėjusio gimstamumo, pailgėjusios [[vidutinė gyvenimo trukmė|vidutinės gyvenimo trukmės]], imigracijos, [[išteklius|išteklių]] išsekimo arba nepusiausvyrinio [[biomas|biomo]].
Gyventojų perteklius priklauso nuo gyventojų skaičiaus santykio su galimais ištekliais, kuriuos galima naudoti nesutrikdant gamtos pusiausvyros bei nuo tų išteklių paskirstymo bei panaudojimo efektyvumo. Jei uždaroje vietovėje, kurioje neįmanoma prekiauti su kitomis vietovėmis, gyvena dešimt žmonių, bet maisto ir geriamo vandens yra tik devyniems, tai toje vietovėje yra populiacijos perteklius. Jei vietovėje gyvena 10 000 žmonių, bet maisto ir kitų
== Pasaulio gyventojų skaičiaus kitimas ==
Eilutė 57:
Paskutinius kelis šimtmečius pasaulio gyventojų skaičius vis sparčiau auga. Šiuo metu per metus gyventojų skaičius padidėja maždaug 77 milijonais. Prognozuojama, kad 2050 metais pasaulyje gyvens 9,2 milijardo žmonių<ref name = JT>http://www.worldometers.info/population/</ref> ir kad visas augimas vyks mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Manoma, kad jų populiacija iki 2050 m. pakils nuo 5,3 milijardo iki 7,8 milijardo. Išsivysčiusių valstybių populiacija tikriausiai išliks nepakitusi - 1,2 milijardo. Išimtis yra [[JAV]], kurios gyventojų skaičius per 2008 m. - 2050 m. laikotarpį turėtų pakilti nuo 305 milijonų iki 439 milijonų. Daugelio Vakarų Europos šalių populiacija turėtų sumažėti. Manoma, kad po 2200 m. pasaulio populiacija stabilizuosis ir bus tik truputį didesnė nei 10 milijardų.<ref name = JT/>
Skirtingi apskaičiavimai pateikia labai skirtingus duomenis apie tai, kiek žmonių gali gyventi Žemėje, kad ilgam laiko tarpui užtektų visų
==
JAV geologijos institucija viename iš savo pranešimų teigė, kad „didėjant pasaulio populiacijai, žmonėms reikės vis daugiau ir daugiau tokių mūsų planetos
Pasak 4 metu trukusio 1 360 mokslininkų daryto tūkstantmečio ekosistemos įvertinimo, „pasaulio ekosistemų struktūra antroje dvidešimto amžiaus pusėje keitėsi greičiau nei bet kuriuo kitu metu žmogaus istorijoje. Žmogus ženkliai transformavo praktiškai visas žemės ekosistemas.“<ref>[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/millennium-assessment-3/1-ecosystem-change.htm#1p1 1. How have ecosystems changed?<!-- Bot generated title -->]</ref> „Intensyvus ekosistemų naudojimas, ypač maisto pramonei, medienai ir žvejybai, gali atnešti daug trumpalaikės naudos, bet atnešti neigiamų ilgalaikių pasėkimų. Šalis gali iškirsti visus savo miškus ir išžvejoti visas savo žuvis, kas lemtų BVP padidėjimą, nepaisant didelio turto praradimo. Jei darant sprendimus būtų atsižvelgiama į pilną ekonominę ekosistemų vertę, jų degradacija galėtų būti ženkliai pristabdyta ar net apsukta.“<ref name = "ecosystems-#3">[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/#3 Ecosystem Change: Scientific Facts on Ecosystem Change<!-- Bot generated title -->]</ref><ref>[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/millennium-assessment-3/3-human-wellbeing-poverty.htm#2p0 3. How have ecosystem changes affected human well-being and poverty alleviation?<!-- Bot generated title -->]</ref>
[[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] aplinkos programos penkis metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo 1400 mokslininkų, priėjo panašias išvadas: „žmogaus vartojimas smarkiai pralenkė turimus
Verta pažymėti, kad nors
=== Gėlas vanduo ===
|