Gyventojų perteklius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tired time (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Tired time (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
'''Gyventojų perteklius''' ({{en|overpopulation}}) - situacija, kai [[individas|individų]] skaičius, kuriuo [[populiacija|populiacijos]] gausa viršija tos [[rūšis|rūšies]] individų skaičių, kurį jų gyvenama aplinka gali išlaikyti. Dažniausiai terminas vartojamas kalbant apie [[žmogus|žmonių]] ryšį su jų aplinka, [[Žemė|Žemės planeta]]. Gyventojų perteklius gali atsirasti dėl padidėjusio gimstamumo, pailgėjusios [[vidutinė gyvenimo trukmė|vidutinės gyvenimo trukmės]], imigracijos, [[išteklius|išteklių]] išsekimo arba nepusiausvyrinio [[biomas|biomo]].
 
Gyventojų perteklius priklauso nuo gyventojų skaičiaus santykio su galimais ištekliais, kuriuos galima naudoti nesutrikdant gamtos pusiausvyros bei nuo tų išteklių paskirstymo bei panaudojimo efektyvumo. Jei uždaroje vietovėje, kurioje neįmanoma prekiauti su kitomis vietovėmis, gyvena dešimt žmonių, bet maisto ir geriamo vandens yra tik devyniems, tai toje vietovėje yra populiacijos perteklius. Jei vietovėje gyvena 10 000 žmonių, bet maisto ir kitų resursųišteklių neribotam laikui pakaktų 20 000 žmonių, tai vietovėje nėra populiacijos pertekliaus. Populiacijos perteklius gali būti net labai retai apgyvendintose vietovėse, jei jose yra per mažai išteklių turimai populiacijai išlaikyti arba jei tos vietovės apskritai nėra tinkamos žmogui gyventi (pvz. [[Sacharos dykuma|Sacharos dykumos]] arba [[Antarktida|Antarktidos]] vidurys).
 
ResursaiIštekliai, į kuriuos yra atsižvelgiama vertinant, ar ekologinėje nišoje yra gyventojų perteklius yra švarus vanduo, švarus oras, maistas, būstai, šiluma ir kiti resursaiištekliai, būtini gyvybės išlaikymui. Jei kalbama ir apie žmogaus gyvenimo kokybę, atsižvelgiama ir į tokius resursusišteklius kaip medicininė priežiūra, švietimas, [[atliekų tvarkymas]], [[elektros energija]] ir t.t. Dėl gyventojų pertekliaus gali atsirasti konkurencija dėl gyvybei palaikyti reikalingų resursųišteklių, kas taip pat sumažina ir gyvenimo kokybę.<ref name="Nielsen">Ron Nielsen, ''The Little Green Handbook: Seven Trends Shaping the Future of Our Planet'', Picador, New York (2006) ISBN 978-0312425814</ref> Kai kurios šalys sugebėjo padidinti savo išlaikomų žmonių skaičių naudodamos tokias priemones kaip modernios žemės ūkio technologijos, vandens gėlinimas bei [[branduolinė energija]].
 
== Pasaulio gyventojų skaičiaus kitimas ==
Eilutė 57:
Paskutinius kelis šimtmečius pasaulio gyventojų skaičius vis sparčiau auga. Šiuo metu per metus gyventojų skaičius padidėja maždaug 77 milijonais. Prognozuojama, kad 2050 metais pasaulyje gyvens 9,2 milijardo žmonių<ref name = JT>http://www.worldometers.info/population/</ref> ir kad visas augimas vyks mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Manoma, kad jų populiacija iki 2050 m. pakils nuo 5,3 milijardo iki 7,8 milijardo. Išsivysčiusių valstybių populiacija tikriausiai išliks nepakitusi - 1,2 milijardo. Išimtis yra [[JAV]], kurios gyventojų skaičius per 2008 m. - 2050 m. laikotarpį turėtų pakilti nuo 305 milijonų iki 439 milijonų. Daugelio Vakarų Europos šalių populiacija turėtų sumažėti. Manoma, kad po 2200 m. pasaulio populiacija stabilizuosis ir bus tik truputį didesnė nei 10 milijardų.<ref name = JT/>
 
Skirtingi apskaičiavimai pateikia labai skirtingus duomenis apie tai, kiek žmonių gali gyventi Žemėje, kad ilgam laiko tarpui užtektų visų resursųišteklių ir nebūtų sugadintos gyvenimui tinkamos sąlygos. Maždaug du trečdaliai tokių apskaičiavimų rezultatų patenka į intervalą tarp 4 ir 16 milijardų žmonių ir [[mediana]] yra maždaug 10 milijardų. Reikia pažymėti, kad dažniausiai yra įmanoma viršyti maksimalią ribą, bet tik tam tikram laiko tarpui.
 
== ResursaiIštekliai ==
JAV geologijos institucija viename iš savo pranešimų teigė, kad „didėjant pasaulio populiacijai, žmonėms reikės vis daugiau ir daugiau tokių mūsų planetos resursųišteklių kaip mineralai, energija, erdvė, vanduo, augalai ir gyvūnai.“<ref>http://www.usgs.gov/newsroom/article.asp?ID=653</ref> Pasak ''New Scientist'' žurnalo, didelės dalies mūsų plačiai naudojamų mineralų ištekliai gali išsekti artimoje ateityje. Kiti rašytojai, kaip [[DžulianasDžiulianas Simonas]] ir [[Bjornas Lomborgas]] mano, kad resursųišteklių pakanka tolimesniam populiacijos augimui. Kritikai įspėja, kad tai gali brangiai kainuoti Žemei: „nors technologiniai optimistai greičiausiai yra teisūs teigdami, kad pasaulio maisto gamyba gali būti smarkiai padidinta per artimiausius kelis dešimtmečius, didžiulė žemės ūkio plėtra tikriausiai vestų prie tolimesnio miškų mažėjimo, gyvūnų rūšių nykimo, žemės [[Erozija|erozijos]] bei taršos.“<ref>[http://www.sciam.com/article.cfm?articleID=000F3D47-C6D2-1CEB-93F6809EC5880000&pageNumber=1&catID=2 Misleading Math about the Earth: Scientific American<!-- Bot generated title -->]</ref> Yra manančių, kad reikia atsižvelgti į neigiamą tokių padarinių įtaką ne tik žmogui, bet ir kitiems gyvūnams, kurie turėtų turėti teisę egzistuoti savo natūralioje aplinkoje.
 
Pasak 4 metu trukusio 1 360 mokslininkų daryto tūkstantmečio ekosistemos įvertinimo, „pasaulio ekosistemų struktūra antroje dvidešimto amžiaus pusėje keitėsi greičiau nei bet kuriuo kitu metu žmogaus istorijoje. Žmogus ženkliai transformavo praktiškai visas žemės ekosistemas.“<ref>[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/millennium-assessment-3/1-ecosystem-change.htm#1p1 1. How have ecosystems changed?<!-- Bot generated title -->]</ref> „Intensyvus ekosistemų naudojimas, ypač maisto pramonei, medienai ir žvejybai, gali atnešti daug trumpalaikės naudos, bet atnešti neigiamų ilgalaikių pasėkimų. Šalis gali iškirsti visus savo miškus ir išžvejoti visas savo žuvis, kas lemtų BVP padidėjimą, nepaisant didelio turto praradimo. Jei darant sprendimus būtų atsižvelgiama į pilną ekonominę ekosistemų vertę, jų degradacija galėtų būti ženkliai pristabdyta ar net apsukta.“<ref name = "ecosystems-#3">[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/#3 Ecosystem Change: Scientific Facts on Ecosystem Change<!-- Bot generated title -->]</ref><ref>[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/millennium-assessment-3/3-human-wellbeing-poverty.htm#2p0 3. How have ecosystem changes affected human well-being and poverty alleviation?<!-- Bot generated title -->]</ref>
 
[[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] aplinkos programos penkis metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo 1400 mokslininkų, priėjo panašias išvadas: „žmogaus vartojimas smarkiai pralenkė turimus resursusišteklius. Kiekvienam žmogui išlaikyti reikia trečdaliu daugiau žemės negu planeta gali duoti. <...> Sistematiškas natūralių Žemės resursųišteklių naikinimas pasiekė tašką, kai yra grėsmės ekonomikų gyvybingumui ir kai sąskaita, kurią paliekame savo vaikams gali būti neišmokestinama.“ Pranešimo autoriai teigia, kad jų tikslas yra ne parodyti blogą ateities scenarijų, o duoti neatidėliotiną signalą imtis veiksmų.<ref>[http://www.unep.org/geo/geo4/media/ Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4)]</ref>
 
Verta pažymėti, kad nors visų resursųvisi ištekliai mūsų planetoje yra riboti, atsiradus resursoištekliaus trūkumui iš dalies įvyksta tam tikra [[savireguliacija]]: išaugus kokio nors resursoištekliaus kainai, dažnai jis pakeičiamas alternatyviu resursuištekliu arba pereinama prie kitokios technologijos.<ref>{{cite web|url=http://www.un.org/esa/population/publications/wpm/wpm2001.pdf|format=PDF|title=UN World Population Report 2001|page=34|accessdate=2008-12-16}}</ref>
 
=== Gėlas vanduo ===