Labanoro regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Siesartis - Pakeistos nuorodos į Siesartis (ežeras)
S (robotas: smulkūs taisymai)
S (Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Siesartis - Pakeistos nuorodos į Siesartis (ežeras))
== Gamtos vertybės ==
[[Vaizdas:LabanorasForest001.JPG|thumb|right|240px|Labanoro gira į rytus nuo Labanoro]]
Tai didžiausias [[Lietuva|Lietuvoje]] regioninis parkas, išsiskiriantis kraštovaizdžių įvairove, nepaprastai turtinga augalija ir gyvūnija. Didžiausią parko dalį užima miškai (80 proc.), daugiausia [[pušis|pušynai]]. [[Labanoro giria]] su gausiomis pelkutėmis ir ežerais pasižymi saugomų rūšių gausumu. Ežerai užima 14 proc. parko teritorijos. Įspūdingi [[Juodieji Lakajai|Juodieji]] ir [[Baltieji Lakajai]], [[Stirniai]], [[Siesartis (ežeras)|Siesartis]] ir kiti Molėtų ežeryno ežerai, 15,8 km ilgio [[Aisetas|Aiseto]] ežeras. [[Lakaja|Lakają]], vieną gražiausių ir egzotiškiausių upių, pamėgo ne tik vandens paukščiai, bet ir vandens turistai.
 
Labanoro regioniniame parke yra 285 ežerai – daugiausia iš visų Lietuvos regioninių parkų. Didžiausi: [[Stirniai|Stirnių]], [[Baltieji Lakajai|Baltųjų Lakajų]], [[Kertuojai|Kertuojų]]. Per parką teka apie 30 upelių. Tai [[Lakaja]], [[Peršokšna]], [[Dumblė]], [[Luknelė]]. Be šių vandens telkinių parke saugojamos [[pelkė|pelkių]] ekosistemos, vertingos kalkingos žemapelkės.
3 607

pakeitimai