Žiemgaliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Žiemgaliai nuo kitų baltų skyrėsi savita laidosena. Jų kapinynai įrengti kalvelėse netoli upelių. Mirusieji buvo laidojami eilėmis, tarp jų paliekant iki pusės metro tarpą. Kapai plokštiniai, duobės gana negilios (iki metro), suapvalintais galais. Mirusieji būdavo susupami į drobules ar kailius. Nuo [[VIII amžius|VIII a.]] atsirado skobtiniai karstai. Žiemgaliai laikėsi mirusiųjų nedeginimo tradicijos. [[V amžius|V]] – [[VII amžius|VII a.]] vyrai buvo laidojami galva į pietus ar pietvakarius, o moterys – į šiaurę ar šiaurės rytus. Vyrų kapuose rasta iečių, kalavijų, kaplių. [[VII amžius|VII]] – [[VIII amžius|VIII a.]] įvyksta pokyčių. Vyrai laidojami galva į šiaurę, o moterys – į pietus. Žiemgalių laidojimo tradicijos latgaliams artimos tuo, kad su kariu nelaidojo [[žirgasArklys|žirgo]]. Tačiau kaip ir kitose baltų gentyse, ilgą laiką laidojama viename kapinyne – toje pat teritorijoje gali būti [[V amžius|V a.]] ir [[XII amžius|XII]] – [[XIII amžius|XIII a.]] kapai, o kartais esti ir [[XVI amžius|XVI]] – [[XVII amžius|XVII a.]] kapų.