Jonas Bendorius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Pakajus (aptarimas | indėlis)
pap.
Eilutė 3:
== Biografija ==
 
[[1899]] m. baigęs pradžios mokyklą, iki [[1903]] m. privačiai mokėsi muzikos, pradėjo vargonininkauti [[Vištytis (miestelis)|Vištytyje]] ([[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio raj.]]). Savarankiškai mokėsi ir, išlaikęs egzaminus iš gimnazijos kurso, [[1907]]–[[1912]] m. [[Varšuva|Varšuvos]] muzikos institute pas M. Surzinskį mokėsi vargonuoti ir vedė [[Varšuvos lietuviai|Varšuvos lietuvių draugijos]] chorą. Pakviestas iš Varšuvos, [[1910]] m. [[liepos 17]] d. kartu su [[Albinas Iešmantą|Albinu Iešmantu]] Marijampolėje pastatė [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] operą „Birutė“.
 
[[1912]]–[[1920]] m. dirbo Marijampolėje: vargonininkavo, mokytojavo „Žiburio“ gimnazijoje, dėstė mokytojų kursuose, kartu su A. Iešmantu ir M. Gustaičiu įkūrė [[muzika|muzikos]], [[literatūra|literatūros]] ir [[drama|dramos]] draugiją „Gabija“ ir buvo jos pirmininkas ([[1913]]–[[1920]] m.). Vadovavo bažnytiniam ir „Gabijos“ mišriesiems chorams, rengė vakaras – koncertus.
 
[[1920]]–[[1924]] m. gilino muzikos teorijos ir kompozicijos žinias [[Leipcigas|LeipzigoLeipcigo]] konservatorijoje pas pedagogus S. Krehlį ir P. Graenerį. Parašė mokslinę studiją ''„Uvertiūros formos išsirutuliojimas istorijos šviesoje“''.
 
Nuo 1924 m. dėstė teorines disciplinas ir vadovavo [[vargonai|vargonų]] klasei [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]], nuo [[1933]] m. – [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]], [[1935]]–[[1940]] m. buvo konservatorijos inspektorius, dažnai pavaduodavo direktorių, [[1937]] m. pelnė vyresniojo mokytojo titulą. Taip pat dėstė E. Laumenskienės liaudies konservatorijoje ir vargonininkų kursuose, aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikos ir chorvedžių draugijos veikloje, buvo „Dainos“ ir „Lietuvos kanklininkų“ draugijų pirmininkas.