Kęsgailos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pagrindiniai Kęsgailų dvarai buvo Žemaitijoje – [[Batakiai]], [[Katyčiai]], [[Plateliai (miestelis)|Plateliai]], [[Skirsnemunė]], [[Švėkšna]]. Taip pat turėjo dvarų [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijos]] [[Balstogė]]s paviete, [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko]] ir [[Minsko vaivadija|Minsko vaivadijose]]. XVI a. pr. jiems priklausė 34 dvarai su 4000 valstiečių tarnybų ir 8000 dūmų. Kęsgailos [[LDK kariuomenė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei]] skirdavo 600 raitelių. Kęsgailos buvo nuolatiniai [[Ponų taryba|Ponų tarybos]] nariai, LDK savarankiškumo šalininkai. Broliai Mykolas ir Jonas Kęsgailos apie 30 metų buvo faktiniai Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdytojai. Žemaitijos seniūno pareigos būdavo beveik paveldimos, nes kitų giminių [[žemaičiai]] tiesiog nepripažindavo. Žemaitijos [[tijūnas|tijūnus]] Kęsgailos skirdavo patys, nesiskaitydami su Didžiuoju kunigaikščiu ir smulkesniais bajorais. [[Žygimantas Senasis]] skirdamas Stanislovą Kęsgailą Žemaitijos seniūnu, jam paliko tik kas dešimtą valsčių, po to Kęsgailų įtaka valstybėje sumažėjo.