Dzūkijos nacionalinis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Grūda - Pakeistos nuorodos į Grūda (upė) |
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Gervė - Pakeistos nuorodos į pilkoji gervė |
||
Eilutė 34:
Parke miškai užima 85 proc. teritorijos. Yra savitos žemyninės kopos [[Marcinkonys|Marcinkonių]], [[Musteika|Musteikos]], [[Lynežeris|Lynežerio]] ir [[Grybaulia|Grybaulios]] apylinkėse, įspūdingi [[Ūla|Ūlos]] ir [[Nemunas|Nemuno]] skardžiai, [[Grūda (upė)|Grūdos]] ir [[Strauja|Straujos]] slėniai. Parke galima pamatyti visą upių ir upelių (iš viso – daugiau nei 30) įvairovę – nuo mažyčių šaltinėlių iki Nemuno. Ypač įdomus [[Skroblus|Skroblaus]] upelis su gausiais šaltiniais, šaltavandenė [[Ūla]].
Miškuose vyrauja kerpiniai ir [[bruknė|brukniniai]] pušynai su savitomis šilumamėgėmis augalų ir vabzdžių rūšimis, [[grybas|grybų]] gausa. Didesni pelkynai susitelkę pietinėje dalyje, ten peri [[kurtinys|kurtiniai]], [[tetervinas|tetervinai]], [[pilkoji gervė|gervės]]
Dzūkijos NP yra 4 pažintiniai takai. Gausu drėvėtų pušų – senovinės bitininkystės reliktų, įspūdingas [[Ūlos akis|Ūlos akies]] šaltinis, didžioji [[Jonionys|Jonionių]] griova, [[Ūla|Ūlos]] skardžiai prasigraužę pro žemyninių kopų ruožą. [[Margionys]]e, [[Bobos daržas|Bobos daržo]] šaltinyje iš povandeninio urvo prasideda gausiai šaltinių vandens maitinamas [[Skroblus]], kurio vandeningumas per 17 km padidėja beveik 100 kartų.
| |||