Aramėjų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Justass-bot (aptarimas | indėlis)
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Persija - Pakeistos nuorodos į Senovės Persija
Eilutė 10:
iso639-3=''įvairūs''|
sil=}}
'''Aramėjų kalba''' – senovės kalba, priklausiusi semitų kalbų grupei; ja kalbėjo [[aramėjai]], gyvenę [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]] ir [[Sirija|Sirijoje]]. Jų seniausi rašto paminklai siekia VIII a. pr. m. e. Maždaug nuo tada aramėjų kalba ėmė plisti [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] ir tapo antrąja tų kraštų tautų kalba (savotiška ''lingua franca''). Žlugus [[Asirija]]i (605 m. pr. m. e.) ir [[Babilonija]]i (538 m. pr. m. e.) [[akadai]] (asirai ir babiloniečiai) netrukus susiliejo su aramėjais. VI a. pr. m. e. susikūrusioje [[Senovės Persija|Persijos]] imperijoje aramėjų kalba tapo kanceliarine (vadinama „imperine aramėjų kalba“). Aramėjų kalba išplito [[Finikija|Finikijoje]] ir [[Palestinos regionas|Palestinoje]] – kai kurios [[Biblija|Biblijos]] dalys užrašytos aramėjiškai, o šia kalba, manoma, kalbėjęs ir [[Jėzus Kristus]]. Po arabų užkariavimo ir jų kalifato sukūrimo (VII a.), per VII-XV amžius aramėjų kalbą išstūmė [[arabų kalba]].
 
Dabar yra likę apie 445 tūkst. žmonių gretimuose [[Irakas|Irako]], [[Iranas|Irano]] ir [[Sirija|Sirijos]] regionuose ir kitose gretimose šalyse, kurie šneka naująja aramėjų kalba, dar vadinama sirų kalba.