Vienas [[gramas]] [[uranasUranas (chemija)|urano]] [[izotopas|izotopo]] ''U-238'' (dažnai pasitaikanti [[radioaktyvumas|radioaktyvi]] medžiaga) turi apie 2.5 x 10<sup>21</sup> [[atomas|atomų]]. Pasak visų mokslui žinomų testų, visi šie atomai yra identiški. Maždaug 12600 kartų per sekundę vienas iš atomų tame grame skyla, atiduodamas alpha dalelę. Skilimas nepriklauso nuo jokio išorinio poveikio ir iki šių dienų jokia fizikos teorija negali nuspėti, kada bet kuris iš atomų skils. Kai kurių rūšių determinizmas reikalautų, kad kiekviename urano atome būtų koks nors vidinis laikrodis, kuris nustatytų tikslų skilimo laiką, bet kol kas nieko panašaus nėra rasta. Radiacija gali sukelti [[Vėžys (liga)|vėžį]]. Tai įvyksta, kai konkreti alpha dalelė sukelia tam tikrus [[chemija|cheminius]] procesus [[ląstelė]]je, kurie sukelia [[mutacija|mutaciją]]. Tokiu atveju konkretus skilimo, kuris sukelia mirtiną mutaciją, konkretus laikas yra svarbus. Jei tokie tik tikimybėmis nuspėjami įvykiai gali turėti įtakos makro pasaulio įvykiams (pvz., dėl radiacijos sukelto vėžio miršta žmogus, kuris būtų buvęs [[istorija|istoriškai]] svarbus), tai galima manyti, kad istorijos eiga nėra determinuota nuo laiko pradžios.
Panašių prieštaravimų determinizmui iškelia ir [[kvantinė mechanika]], kurioje veikia [[Heizenbergo neapibrėžtumo principas]].
