Ernstas Bironas: Skirtumas tarp puslapio versijų

17 pridėta baitų ,  prieš 12 metų
S
Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Grafas - Pakeistos nuorodos į Grafas (titulas)
S (robotas Pridedama: uk:Ернст Бірон)
S (Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Grafas - Pakeistos nuorodos į Grafas (titulas))
Studijavo [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]], bet ten pasižymėjo ne mokslais, o girtuokliavimu ir muštynėmis. Po sargybinio nužudymo pabėgo į Rusiją. Nuo [[1718]] m. Kuršo hercogienės Anos Ivanovnos dvariškis Kurše. Bet netrukus oberhofmeisteris [[Petras Bestuževas-Riuminas]] jį atleido. [[1724]] m. jo globėjas baronas Hermanas Karlas fon Keizerlingas jį vėl priėmė į dvarą, kur jis tapo našlės Anos Ivanovnos guodėju.
 
Nuo [[1730]] m. [[Grafas (titulas)|grafas]]. Kaip Anos Ivanovnos dvaro rūmininkas (oberkamergeris) 1730 m. atlydėjo ją iš Kuršo į Rusiją. Nors aukštų pareigų neužėmė, faktiškai valdė valstybę. Jo valdymo laikotarpis, Rusijos istoriografijoje vadinamas „bironovščina“, reiškė vokiečių įsigalėjimą Rusijos politiniame gyvenime. [[1737]] m. mirė [[Kuršo hercogystė]]s hercogas [[Ferdinandas Ketleris]]. Anos Ivanovnos pastangomis Bironas išrinktas Kuršo kunigaikščiu. Valdė iš [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]]. [[1740]] imperatorės testamentu paskirtas Rusijos regentu. Per 1740 m. [[lapkričio 8]] d. rūmų perversmą suimtas, apkaltintas pasikėsinimu į sostą ir ištremtas į [[Sibiras|Sibirą]]. [[1762]] m. imperatorius [[Petras III]] jį amnestavo, tačiau tik [[1763]] m., kai imperatore tapo [[Jekaterina II]], jis atgavo Kuršo kunigaikštę, kurią [[1769]] m. perleido sūnui. <ref> [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], III t.</ref>
 
== Šaltiniai ==
3 607

pakeitimai