Baltų mitologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rubinbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: li:Baltische Mythologie
Justass (aptarimas | indėlis)
S →‎Šaltiniai: nuorodos patikslinimas
Eilutė 7:
Seniausios žinios apie baltų mitologiją yra iš akmens amžiaus – archeologai prie Baltijos yra aptikę apeiginę lazdą su pavaizduota briedės galva, prie Biržulio ežero – šamano apgalvį iš žvėrių dantų, [[amuletas|amuletus]] prie Kretuono ežero. Rašytinių duomenų apie laidojimo apeigas, yra iš [[I amžius|I amžiaus]] pabaigos. [[Tacitas]], aprašydamas [[aisčiai|aisčius]] (juos dauguma tyrinėtojų laiko baltų tauta), sako, kad jie garbina dievų motiną ir kaip skiriamąjį ženklą nešioja šerno atvaizdą.
 
Žinių apie baltų mitologiją pateikė įvairių tautų keliautojai, misionieriai, geografai: Vulfstanas ([[IX amžius]]), Adomas Brėmenietis ([[XI amžius]]), al Idrisijus ([[XII amžius|XII]] amžius), popiežius Inocentas III ([[XII amžius]]). Jų yra [[XII amžius|XII]]-[[XIII amžius|XIII]] amžiaus istoriniuose dokumentuose: [[teutonų ordinas|Kryžiuočių ordino]] sutartyse su prūsais, eiliuotoje [[Eiliuotoji Livonijos kronika|eiliuotoje Livonijos kronikoje]], Henriko Latvio Livonijos kronikoje, lenkų metraščiuose, Rusijos ir Lietuvos metraščiuose. Vėlesni šaltiniai: Petro Duisburgo ([[XIV amžius]]), J. Dlugošo ([[XV amžius]]), S. Grunau, [[Martynas Mažvydas|M. Mažvydo]], M. Daukšos, J. Bretkūno, M. Strijkovskio, J. Lasickio (visi [[XVI amžius|XVI amžiaus]]), M. Pretorijaus ([[XVII amžius]]), G. F. Stenderio ([[XVIII amžius]]) raštai. Duomenų apie baltų mitologiją yra lietuvių ir latvių tautosakoje, tautodailėje, baltų kalbose.
 
== Bendri bruožai ==