Urartija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 28:
Kitas valdovas Sarduris (832-820 m. pr. m. e.) sugebėjo atsispirti Asirams ir pradėjo ekspansiją visame Armėnijos kalnyne. Didžiausio išsiplėtimo laikais (apie 743 m. pr. m. e.) Urartija driekėsi nuo šiaurinio [[Tarpupis|Tarpupio]] iki pietinio [[Kaukazas|Kaukazo]], apimdama taip pat ir dabartinės [[Armėnija|Armėnijos]] teritoriją iki [[Sevanas|Sevano]] ežero. Urartų [[tvirtovė|tvirtovių]] vietos - [[Vanas]], [[Armaviras]], [[Jerevanas]] ir kt.
 
Apie 714 m. pr. m. e. valstybę nusiaubė [[kimerai]], vėliau puolė Asirija, tačiau vietos karaliams pavyko atsilaikyti. Vis dėl todėlto, tai žymėjo valstybės ekspansijos pabaigą. Valstybė gyvavo dar apie 100 m., kol jos nenusiaubė [[Medija]], kuri, atrodo, nesugebėjo jos prijungti prie savo imperijos. Tačiau Urartijoje tuo metu įvykusi suirutė lėmė dinastijos pasikeitimą ir naujos tautos, - [[armėnai|armėnų]] - įsigalėjimą: čia susikūrė [[Armėnijos karalystė]].
== Tauta ir pavadinimai ==
Urartų karalystės kūrėjai buvo urartai, kurių savivardis tikriausiai buvo ''chaldini'' arba ''nairi'', kaip jie vadinami ir asirų šaltiniuose. Savo valstybę jie vadino Biainili, iš kurio kilo [[Vano ežeras|Vano ežero]] pavadinimas.