Pamfilija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pamfiliją labai natūraliai ribojo Viduržemio jūra ir Tauro kalnai, suformuodami tarpe pajūrio lygumą.

== Istorija ==

Manoma, kad pamfilai, [[luviai|luvių]] palikuonys, tautiškai niekuo nesiskyrė nuo [[pisidai|pisidų]], gyvenusių šiaurėje. Skyrėsi tik gyvenamos vietos ir gamta, o tai ilgainiui vedė prie buities ir kultūros skirtumų.

 

Senovės [[Hetitai|Hetitų]] šaltiniuose Pamfilija minima kaip Tarhuntasa, ir iki XIII a. pr. m. e. puoselėjo šiokį tokį valstybingumą, nors ir pripažino Hetitų imperijos valdžią.

Vėliau šis pajūrio kraštas buvo sparčiai kolonizuojamas [[graikai|graikų]], kurie čia kūrė savo miestus. Svarbiausi jų buvo keturi: [[Sidė]], [[Perga]], [[Silionas]] ir [[Aspendosas]]. Nuo XII a. pr. m. e. graikų kultūros įtaka keitė ir vietos gyventojų papročius, nors regiono gyventojų dauguma išlaikė savo luviškąją kalbą ir papročius.

Nepriklausomybės Pamfilija neteko VII a. pr. m. e., kai ją užkariavo [[Lydija]]. Po to regionas buvo valdomas tokių dinastijų kaip [[Achemenidai]], [[Aleksandras Makedonietis]], [[Seleukidai]], [[Atalidai]]. Pastarųjų valdymo laikais regione išdygo [[Antalija]].

 

Nuo II a. pr. m. e. II pusės Pamfilija, kaip ir kitos Mažosios Azijos pietinio pajūrio sritys: [[Likija]], [[Kilikija]] ir [[Pisidija]], tapo nekontroliuojamu piratų prieglobsčiu. [[Pompėjus|Pompėjui]] susidorojus su piratais, regionas įjungtas į [[Romos imperija|Romos imperiją]].

Romai valdant Pamfilijai priklausė Pisidija ir visas plotas iki [[Frygija|Frygijos]] ir [[Likaonija|Likaonijos]]. Ir šia platesne prasme šį pavadinimą naudojo [[Ptolemėjus]].

{{Romos provincijos}}

[[fr:Pamphylie]]

[[gl:Panfilia]]

[[hu:Pamphülia]]

[[it:Panfilia]]