Kuršas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 036 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
nėra keitimo aprašymo
S (Atmestas Gamtininkas pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo VP-bot keitimas))
{{otheruses}}
{| class="toccolours" border="1" cellpadding="2" cellspacing="2" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 180px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
[[Vaizdas:Latvija viki.PNG|thumb|390px|Kuršo regionas (oranžinėje) ir šiuolaikinis miestai.]]
|-
 
| colspan="2" style="margin-left: inherit; background:#FFD700; text-align:center; font-size: medium;" |Latvijos istorinis regionas<br />'''Kurzeme'''
|- align="center"
| colspan="2" | <div style="position:relative; margin: 0 0 0 0; border-collapse: collapse; border="1" cellpadding="0">
[[Vaizdas:Kurlandia.JPG|100px|thumb|Kuršo herbas]]</div>
|- style="vertical-align: top;"
| '''Istorinės valstybės'''
| [[kuršiai|kuršių]] žemės, [[Kuršo hercogystė]]
|- style="vertical-align: top;"
| colspan="2" | <div style="position:relative; margin: 0 0 0 0; border-collapse: collapse; border="1" cellpadding="0">
[[Vaizdas:Latvija viki.PNG|220px|Kuršas - vakariausias Latvijos regionas]]</div>
|- style="vertical-align: top;"
<!--| colspan=2 | <small>{{{footnotes}}}</small> -->
|}
'''Kuršas''' ({{lv|Kurzeme}}) – istorinis regionas dabartinėje [[Latvija|Latvijoje]], atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos. Didesni dabartiniai centrai – [[Liepoja]] ir [[Ventspilis]].
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:OldCourland.jpg|thumb|180px|Kuršių žemės]]
===Senovės kuršiai===
{{main|Kuršiai}}
Ankstyvojoje istorijoje Kuršu (latv. ''Kursa'') vadinama [[Baltai|baltų]] genties [[kuršiai|kuršių]] apgyvendinta teritorija. Iš pradžių Kuršą sudarė 5 žemės, tačiau [[XII amžius|XII]] amžiuje kuršių apgyvendintoje teritorijoje galima aiškiai išskirti devynias žemes:
* [[Bandava]]
Kuršiai turėjo gana išvystytą karinę organizaciją, XII a. perėmė [[vikingai|vikingų]] vaidmenį [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]], plėšikavo [[Danija|Danijos]] pakrantėse, prisidėjo prie svarbaus [[Švedija|Švedijos]] miesto [[Sigtuna|Sigtunos]] sugriovimo. [[1210]] m. kuršiai bandė užimti [[Ryga|Rygą]]. Pasak [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikos]], kuršių laivų buvo tiek daug, kad „visa jūra apsidengė tarsi tirštu debesim“.
 
Kuršių užkariavimą [[Kalavijuočių ordinas]] pradėjo pajungęs [[lyviai|lyvius]], [[sėlių kalba|sėlius]] su [[latgaliai]]s ir pietų [[Estija|Estiją]]. [[1230]] m. kuršių karo vadas [[Lamekinas]], kontroliavęs 5 iš 9 kuršių žemių, sudarė sutartį su [[popiežius|popiežiaus]] pasiuntiniu. Ši sutartis numatė kuršių [[krikštas|krikštą]] ir Lamekino žemių perėjimą tiesioginėn popiežiaus protekcijon. Tačiau [[Livonijos ordinas]] šią sutartį ignoravo ir tęsė Kuršo užkariavimą. [[1238]] m. buvo įkurta [[Kuršo vyskupystė]], kuri įėjo į [[Livonija|Livonijos]] konfederacijos sudėtį. Visa Kuršo teritorija buvo galutinai užkariauta tik [[1267]] m. Pietinės Kuršių žemės atiteko centralizuotai [[LDK]], kur greitai įvyko kuršių sužemaitėjimas.
===Kuršo hercogystė===
 
{{main|Kuršo hercogystė}}
Ilgiausiai besipriešinusių vakarų baltų genčių pavadinimai išliko po [[Teutonų ordinas|Teutonų ordino]] ir Livonijos konfederacijos žemių sekuliarizacijos. Didesnė istorinio Kuršo dalis įėjo į [[1561]] m. sukurtą Kuršo ir [[Žiemgala|Žiemgalos]] kunigaikštystę, iš pradžių [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]], o nuo [[1569]] m. [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]], vasalę.
 
[[Kuršo kunigaikštystė]] ypač suklestėjo valdant kunigaikščiui [[Jakobas Ketleris|Jakobui Ketleriui]] ([[1642]]–[[1682]] m.). Jakobas vykdė merkantilistinę politiką, kūrė [[manufaktūra]]s ir statė [[laivynas|laivyną]] (59 karo ir 60 prekybinių laivų). Kuršo kunigaikštystė įsigijo [[kolonija]]s: [[Tobagas|Tobago]] salą [[Karibų jūra|Karibų jūroje]] ([[Naujasis Kuršas]]) ir Andrejaus salą [[Afrika|Afrikoje]], netoli Žaliojo Rago. Kolonijinių prekių prekyboje Kuršas lenkė [[Rusija|Rusiją]] ir [[Švedija|Švediją]].
===Kuršas nuo XIX a.===
 
Kuršo suklestėjimą sužlugdė karinė Švedijos invazija (Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karas [[1655]]–[[1660]] m.) [[1795]] m. Kuršas, jau nuo [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] laikų ([[1700]]–[[1721]] m.) patekęs į Rusijos įtaką, buvo galutinai prijungtas prie Rusijos imperijos. Čia buvusios Kuršo – Žiemgalos kunigaikštystės teritorija sudarė [[Kuršo gubernija|Kuršo (arba Kurliandijos) guberniją]]. [[1819]] m. prie [[Kuršo gub]]ernijos buvo prijungtas ir [[Kauno gub]]ernijos pajūris ([[Palanga|Palangos]]–[[Šventoji|Šventosios]] ruožas).
[[Vaizdas:Kurlandia.JPG|100px|thumb|Kuršo herbas]]
 
Kuršo suklestėjimą sužlugdė karinė Švedijos invazija (Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karas [[1655]]–[[1660]] m.) [[1795]] m. Kuršas, jau nuo [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] laikų ([[1700]]–[[1721]] m.) patekęs į Rusijos įtaką, buvo galutinai prijungtas prie Rusijos imperijos. Čia buvusios Kuršo – Žiemgalos kunigaikštystės teritorija sudarė Kuršo (arba Kurliandijos) guberniją. [[1819]] m. prie [[Kuršo gub]]ernijos buvo prijungtas ir [[Kauno gub]]ernijos pajūris ([[Palanga|Palangos]]–[[Šventoji|Šventosios]] ruožas).
 
Kuršiai išnyko [[XVI amžius|XVI]]–[[XVII amžius|XVII]] a. Šiaurinė jų dalis sulatvėjo, pietinė – sužemaitėjo. Senųjų kuršių nederėtų painioti su [[Kuršių Nerija|Kuršių Nerijoje]] gyvenusiais [[kuršininkai]]s, iš kurių mūsų laikais liko tik vienas kitas. Šie iš tikrųjų buvo jau ne kuršiai, o [[latviai]], atsikėlę į neriją iš Pietų Kuršo (Nycos, Bartos, Priekulės, Gramzdos) vėlesniais laikais. Kuršiai jie buvo tik geografine, bet ne etnine prasme.
32 632

pakeitimai