Informatika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Smulkūs taisymai.
Eilutė 18:
Vystantis technikai, augant skaičiavimo operacijų apimčiai bei sudėtingėjant skaičiavimams ši informacijos apdorojimo sritis pradėjo varžyti žmones, todėl buvo palaipsniui vystoma skaičiavimo teorija ir technika.
 
Jau antikiniais laikais egzistavo skaičiavimus palengvinančios priemonės tokios kaip [[abakas]] ar [[skaitliukai]]. [[XVI a.]] pabaigoje - [[XVII a.]] pradžioje buvo sukurti pirmieji mechaniniai skaičiavimo įrenginiai. Pirmąją mechaninę skaičiavimo mašiną, kuri galėjo atlikti sudėties ir atimties operacijas, [[1623]] m. sukonstravo Tiubingeno universiteto profesorius [[Vilhelmas Šikardas]] ({{en|Wilhelm Schickard}}, [[1592]] – [[1635]]).<ref>{{cite web|author=Nigel Tout|title=Calculator Timeline|url=http://www.vintagecalculators.com/html/calculator_time-line.html|work=Vintage Calculator Web Museum|date=2006|accessdate=2006-09-18}}</ref><ref>{{cite web|title=Informatikos „Kompiuterio istorija ir informaciniu technologiju raida“|url=http://www.vadovelis.lt/darbai/lt/informatika/visi_tipai/darbas-1480/Kompiuterio_istorija_ir_informaciniu_technologiju_raida|work=Vadovėlis|date=2006|accessdate=2008-08-13}}</ref><ref>[http://ox.compsoc.net/~swhite/history.html ''A Brief History of Computing,''] by Stephen White. Šaltinis naudojamas pagal suteiktą [[:en:History of computing/Permission|teisę]].</ref> Deja, ši mašina greitai sudegė. [[1642]] m. prancūzas [[Blezas Paskalis]] ({{en|Blaize Pascal}}, [[1623]]-[[1662]]), turėdamasbūdamas 19 metų, sukonstravo sumavimo mašiną - [[aritmometras|aritmometro]] prototipą. Tarp [[1837]] ir [[1901]] m. [[Čarlzas Babidžas]] ({{en|Charles Babbage}}, [[1791]]-[[1871]]) – anglų matematikas ir išradėjas, padedant [[Ada Lovelasė|Adai Lovelasei]] ({{en|Ada Lovelace}}, [[1815]] – [[1852]])<ref>{{cite web| url=http://www.scottlan.edu/Lriddle/women/ada-love.htm| title=A Selection and Adaptation From Ada's Notes found in "Ada, The Enchantress of Numbers," by Betty Alexandra Toole Ed.D. Strawberry Press, Mill Valley, CA | accessdate=2006-05-04}}</ref>, suprojektavo [[Skirtumų skaičiavimo mašina|Skirtumų mašiną]], kurią galima laikyti pirmuoju šiuolaikinių kompiuterių prototipu. Apie [[1900]], [[IBM]] pardavė pirmąsias [[perfokortinė mašina|perfokortines mašinas]].<ref>{{cite web | url=http://www.pattonhq.com/ibm.html | title=IBM Punch Cards in the U.S. Army | accessdate=2006-09-24}}</ref> Tačiau visos šios mašinos buvo sukurtos atlikti atskirus uždavinius arba, geriausiu atveju, jų tam tikrą aibę.
 
Iki [[1940]] buvo sukurta ir kitų našesnių [[skaičiavimo mašina|skaičiavimo mašinų]], kurioms pavadinti buvo pradėta naudoti sąvoka '''[[kompiuteris]]''' ({{en|computer}}). Kadangi tuo metu tapo aišku, kad kompiuteriai gali būti naudojami matematiniams skaičiavimams atlikti, tai [[kompiuterių mokslas]] tapo platesnis nei bendrai [[skaičiavimas]]. Kompiuterių mokslas kaip atskira akademinė disciplina atsirado [[1960]].<ref name="Denning_cs_discipline">{{cite journal | last=Denning | first=P.J. | authorlink=Peter J. Denning | year=2000 | title=Computer Science: The Discipline | url=http://web.archive.org/web/20060525195404/http://www.idi.ntnu.no/emner/dif8916/denning.pdf | journal=Encyclopedia of Computer Science}}</ref>