12:02, 25 rugpjūčio 2009 versija taisyti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 810 keitimai Naujas puslapis: {{nacionalinė virtuvė\|pavadinimas=Latviška virtuvė\|spalva=Yellow\|šalys=Latvija\|užkandžiai=baltas sūris, šaltiena, dešra\|pagrindiniai=karbonadas\|sriubos=[[...		13:53, 25 rugpjūčio 2009 versija taisyti anuliuoti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 810 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{nacionalinė virtuvė\|pavadinimas=Latviška virtuvė\|spalva=Yellow\|šalys=[[Latvija]]\|užkandžiai=[[baltas sūris]], [[šaltiena]], [[dešra]]\|pagrindiniai~~=karbonadas\|sriubos~~=[[~~šaltibarščiai~~putra]], (karbonadas, kotletas)\|sriubos=([[barščiai]], [[šiupininė]])\|desertai=[[Aleksandro tortas]]\|gėrimai=žolelių [[arbata]], [[rūgpienis]], [[Rygos balzamas]], [[alus]]\|vaizdas=[[Vaizdas:Latvian dinner.jpg\|250px]]}} '''Latviška virtuvė''' - [[Latvija\|Latvijoje]] ir [[latviai\|latvių]] tarpe paplitusi kulinarinių tradicijų visuma, Latvijos [[nacionalinė virtuvė]]. Dėl istorinių ryšių ir įtakų ji turi daug panašumų į kitas aplinkinių tautų virtuves ir yra viena iš [[Rytų Europos virtuvė\|Rytų Europos virtuvių]]. == Raida ir įtakos == Eilutė 9: Latvijoje nuo seno gausiai valgoma mėsa. Jūros pakrantės gyventojai maitindavosi žuvimi. Svarbus baltymų šaltinis buvo [[pienas]] ir [[pieno produktai]]. Tradicinis XIX a. valstiečių valgis buvo virtos bulvės su pienu ar rūgpieniu. Kartais jį keisdavo [[varškė]], [[baltas sūris]]. Taip pat jį papildydavo mėsos produktai ([[dešra]], [[kumpis]]), rauginti ar marinuoti daržovių produktai. Gausus pieno produktų vartojimas tęsiasi iki mūsų dienų <ref>Pīgozne-Brinkmane, Ieva (2004) Latvian cooking traditions and eating customs.</ref>.▼ Kaip ir kitose aplinkinėse virtuvėse, čia gausiai naudojama laukinių produktų: [[žvėriena]], laukinės [[uogos]] ir vaisiai, [[grybai]], [[vaistažolės]]. eilutė 14 ⟶ 16: Nuo seno Latvijoje vartojama labai nedaug prieskonių. [[druska\|Druską]] reikėdavo importuoti, todėl jos vartota labai saikingai. Kiti tradiciniai prieskoniai yra [[kmynas]], [[garstyčia]], [[česnakas]]. Kaip vienintelis saldiklis virtuvėje ilgus amžius buvo vartojamas [[medus]], todėl bitininkystės tradicijos čia labai gilios. Latvių virtuvei būdingas neaštrus skonis. == Patiekalai == Dėl specifinių istorinių sąlygų Latvijoje savarankiškai vystėsi tik tam tikros patiekalų grupės, kai tuo tarpu kai kurios buvo tiesiogiai perimamos iš kitų šalių ir neįgijo jokių savitų bruožų. Latvijoje savitai formavosi užkandžių stalas, putros ir rūgusio pieno gaminiai. [[vaizdas:Rigas Balzams.JPG\|thumb\|100px\|Rygos balzamas]]▼ ▲Tradicinis XIX a. valstiečių valgis buvo virtos bulvės su pienu ar rūgpieniu. Kartais jį keisdavo [[varškė]], [[baltas sūris]]. Taip pat jį papildydavo mėsos produktai ([[dešra]], [[kumpis]]), rauginti ar marinuoti daržovių produktai. Gausus pieno produktų vartojimas tęsiasi iki mūsų dienų <ref>Pīgozne-Brinkmane, Ieva (2004) Latvian cooking traditions and eating customs.</ref>. Latvių virtuvė išvystė ~~gana~~ypač turtingą [[užkandžiai\|užkandžių]] stalo tradiciją, ir šaltieji valgiai užima maždaug 2/3 viso latviško meniu<ref>Похлебкин, В.В. (1978) Национальные кухни наших народов. Центрполиграф.</ref>. Šį meniu suformavo gyvenimo sąlygos, kadangi latviai baudžiaunikai labai daug laiko praleisdavo laukuose ir karšto maisto gamybai nelikdavo daug laiko. Todėl pusryčiams bei pietums buvo maitinamasi daugybe šaltų, jau paruoštų produktų. Senovėje šis asortimentas buvo labai skurdus ([[rūgpienis]], duona, bulvės, kartais kiaušiniai ar sūris, silkė), bet valstiečiams turtėjant, jis buvo įtakotas vokiečių virtuvės, XIX a. [[rusų virtuvė]]s. Ši švediško [[smorgasbord]]o versija vadinama ''Aukstais galds''. ~~Užkandžiams~~Čia patiekiami pieno, mėsos, žuvies produktai: [[kumpis]], kepta ir rūkyta [[lašiša]], [[šaltiena]], [[paštetas]], netikras zuikis, marinuota [[silkė]], virtas liežuvis, pyragėliai, [[sūris]]. Prie jų patiekiama duona, marinuotos daržovės, salotos. Besivystant šaltojo stalo įvairovei, buvo sukurti specifiniai latviški sūriai, gaminami su kiaušiniais. Kaip ir kitose Rytų Europos virtuvėse, Latviai valgo daug [[sriuba\|sriubų]], kurių dauguma tirštos ir maistingos. Tačiau nėra savitų, latviškų, sriubų, kadangi dauguma jų panašios į estiškas (pieniškosios), vokiškas (bulvių-kruopų) ar lietuviškas (kopūstų, burokų)<ref>Похлебкин, В.В. (1978) Национальные кухни наших народов. Центрполиграф.</ref>. ~~Virtuvė pasižymi daugybe [[sriuba\|sriubų]], kurių dauguma tirštos ir maistingos. Gausiai verdama [[šiupininė]], [[barščiai]], įvairios kiaulienos sriubos.~~ Tradicinėje latvių virtuvėje antrą patiekalą paprastai sudarė labai savita patiekalų grupė, vadinama [[putra\|putromis]] (''putra''). Putroms atskiri produktai (kruopos, bulvės, mėsa, žuvis ir pan.) išverdami (vandenyje, piene) atskirai ir sugrūdami. Tada maišomi tarpusavyje su varške bei rūgpieniu ir dažniausiai vieną parą brandinami šaltai<ref>Похлебкин, В.В. (1978) Национальные кухни наших народов. Центрполиграф.</ref>. Dabartinės latviškos virtuvės tipinį pietų patiekalą dažniausiai sudaro kepta mėsa ar žuvis su bulvėmis ir šviežių daržovių salotomis. Dažnai patiekiami rauginti kopūstai, marinuotos bei raugintos daržovės. XIX a. putros sudarė latvių valstiečių mitybos pagrindą (būdavo valgomos vakarienei), tačiau dabar jos beveik užmirštos. Valstiečiai praktiškai nevystė kitų karštų patiekalų dėl produktų trūkumo. Tuo tarpu miestuose buvo tiesiogiai perimti vokiškos virtuvės mėsos bei žuvies valgiai ([[muštinis]], [[kotletas]] ir pan.). Dabartinės latviškos virtuvės tipinį pietų patiekalą dažniausiai sudaro kepta mėsa ar žuvis su bulvėmis ir šviežių daržovių salotomis. Dažnai patiekiami rauginti kopūstai, marinuotos bei raugintos daržovės<ref>Pīgozne-Brinkmane, Ieva (2004) Latvian cooking traditions and eating customs.</ref>. Latvijoje taip pat nesivystė desertų bei gėrimų įvairovė. Dauguma patiekalų tiesiogiai perimti iš vokiečių ar rusų virtuvių, ar sukurti XX a. Nėra vieningai sutariama, koks patiekalas galėtų būti nacionalinis valgis, sutinkamas tik Latvijoje. Kai kas juo laiko kmynų sūrį ''Ķimeņu siers'' (balto sūrio versija, valgoma per tradicines šventes), kai kas - latvišką [[bandelė\|pyragėlių]] versiją ''pīrāgi''. ▼ == Nacionaliniai patiekalai == ▲[[vaizdas:Rigas Balzams.JPG\|thumb\|~~100px~~150px\|Rygos balzamas]] ~~Vienas tik Latvijoje sutinkamas gėrimas yra [[Rygos balzamas]], išrastas XVIII a., tampantis daugelio šiuolaikinių [[kokteilis\|kokteilių]] sudėtine dalimi.~~ ▲Nėra vieningai sutariama, koks patiekalas galėtų būti nacionalinis valgis, sutinkamas tik Latvijoje. Kai kas juo laiko kmynų sūrį ''Ķimeņu siers'' (balto sūrio versija, valgoma per tradicines šventes), kai kas - latvišką [[bandelė\|pyragėlių]] versiją ''pīrāgi''. Vienas tik Latvijoje sutinkamas gėrimas yra [[Rygos balzamas]], išrastas XVIII a., tampantis daugelio šiuolaikinių [[kokteilis\|kokteilių]] sudėtine dalimi. == Regioninė įvairovė == Latvijos atskiruose regionuose tradiciškai egzistavo kulinarinė įvairovė, kurią nulėmė įtakos iš skirtingų šalių. Šiaurinė Latvija ([[Vidzemė]]), kurį laiką buvusi bendroje valstybėje su [[Estija]], turi daug kulinarinių bendrumų su Estų virtuve (ypač panašūs pieno valgiai). [[Kurzemė]], kur egzistavo [[Kuršo kunigaikštystė]] yra patyrusi labai stiprią [[Vokiečių virtuvė]]s įtaką, kuri pasireiškia per gausų rūkytos mėsos ir lašinių vartojimą. Vakarinė Latvija ([[Latgalė]]) buvo įtakota [[Lietuviška virtuvė\|Lietuviškos virtuvės]] ir [[Rusiška virtuvė\|Rusiškos virtuvės]] <ref>Похлебкин, В.В. (1978) Национальные кухни наших народов. Центрполиграф.</ref> == Šaltiniai ==▼ {{reflist}}▼ == Nuorodos == {{commonscat\|Cuisine of Latvia}} * [http://www.li.lv/index.php?option=content&task=view&id=79&Itemid=486 Latvijos institutas apie latviška virtuvę] * [http://www.latvianstuff.com/Cuisine.html Latvių virtuvė] * [http://kuking.net/8_659.htm v. Pochliobkino straipsnis apie Latvių virtuvę (ru)] ▲== Šaltiniai == ▲{{reflist}} {{Vakarietiškos virtuvės}}

Latviška virtuvė: Skirtumas tarp puslapio versijų